trečiadienis, liepos 08, 2020

KIRTIS - Belinda Bauer

Vienuolikmetį Džeką mama paliko automobilyje su sesutėmis ir negrįžo. Netrukus jaunos moters lavonas randamas pakelėje, įrodymų nėra, įtariamųjų irgi. Po kelių metų berniukas tebegyvena su sesutėmis, pats vagiliauja, plėšia namus. Vaikinuko pečius slegia nenusakoma atsakomybė, o vieną dieną viename iš namų, Džekas įsitikinęs, jog randa peilį, kuriuo buvo nužudyta jo mama.

Nesupratau šios knygos esmės. Nesupratau nei žudiko motyvo, nei to, kas buvo norėta šia istorija pasakyti. Veiksmas šokinėjo, veikėjai irgi neatrodė labai įdomūs. Iš šios knygos tikėjausi gerokai daugiau, o praėjus kelioms savaitėms jau gana sunku atsiminti detales ar siužeto posūkius, nors šiaip atmintimi nesiskundžiu.

Skaitėsi vietomis labai įdomiai, vietomis labai, net labai nuobodžiai. Gaila vaikų, patekusių į tokias gyvenimo pinkles, gaila visada, tik aš labai būčiau norėjusi, kad viskas būtų aiškiau pasibaigę, kad būtų buvęs stiprus motyvas, arba bent jau įtikinamas paaiškinimas. Tačiau, deja, tokio čia neradau ir tai pagadino visą knygos įspūdį. Jei būtų tęsinys - sutikčiau ir su tokia pabaiga, tačiau dabar viskas kažkur pakibo.

Nepaisant to, romanas parašytas tikrai labai gražiai, dialogai organiški, jei kalba nusikaltėlis, tą supranti, jei kalba policininkas, irgi aišku: smagu, kai veikėjus gali atskirti iš jų kalbos. Dialogai ne visada būna tokie, o čia autorė gerai padirbėjo, vertėja ją papildė.

Jei skaitysite, nusiteikite lėtam veiksmui, klampokam tekstui ir daugiau likusių klausimų, nei atsakymų.

Susitikime instagrame:

penktadienis, liepos 03, 2020

LEDYNŲ ALSAVIMAS - Mads Peder Nordbo

Kaip jau visiems žinoma, skandinavų trileriai dabar itin populiarūs. Nesbø ir Ahnhemo kūryba šluojama nuo lentynų, ir manau ne šiaip sau – jie užkabina, įsiurbia, įtraukia ir nepaleidžia, nors tu ką. Imdama į rankas šią knygą vėl tikėjausi kažko panašaus, juolab kai pasakojama apie salą, apie kurią tikrai mažai kur išgirsi. Deja.

„Ledynų alsavimas“ mus nukelia į Grenlandijos užkampį, kur randama neva senojo skandinavo mumija. Į salą atskrenda tyrėjai, taip pat ir žurnalistas Metju Keivas. Visi imasi savo tyrimų, o nakčiai kūno prižiūrėti paliktas policininkas ryte randamas paskerstas ir išmėsinėtas lyg kiaulė. Tai buvo padaryta dar jam esant gyvam, aplink mėtosi viduriai. Metju imasi aiškintis, kur čia kas pakastas, o greit sutinka ir egzotiškos išvaizdos inuitę Tuparnak, su kuria kartu ima kapstytis po saloje įšąlusias paslaptis.

Buvo įdomu skaityti apie pačią salą, jos tradicijas, žmonių gyvenimus, jų kasdienybę. Juk apie Grenlandiją žinome tiek mažai! Dar vienas ledynas Atlanto vandenyne, tačiau ten ir žmonės gyvena, sunkiai verčiasi, kovoja su jūra, taikosi su jos malonėmis ir bausmėmis. Gal nuskambėsiu kaip šaltakraujė, bet man buvo smalsu sužinoti ir kaip ten ruonius skerdžia, ar kitus gyvunus medžioja. Nauja, neįprasta, įdomu. Patiko skyrelių pavadinimai kita kalba, o labiausiai šioje knygoje man tiko, vietoje ir laiku pasirodė visi keiksmažodžiai. Kai Sabaliauskaitė sukėlė audras dėl moteriškų lytinių organų pavadinimų įvardijimo garsiai, tai čia irgi taip „saldžiai“ viskas. Aišku, vertėjai padėka, kad pavyko labai nuobodžią knygą paversti gerokai spalvingesne.

O šiaip aš kaip visada, į vatą nevynioju: silpnai. Antroje pusėje pasidarė išvis nuobodu, nors pradžia ir žadėjo daug. Kita vertus, nesinori praleisti progos susipažinti su tokia atokia ir paslaptinga sala, tad jei domina geografiniai ypatumai, skaityti apie šiuos dalykus čia išties buvo įdomu. Beje, pats autorius gyvena Nūke, Grendlandijos sostinėje, tad tikiu, jog jo pateikti aprašymai buvo gana tikslūs.



antradienis, birželio 30, 2020

BIRŽELIO KNYGOS

Pabūsiu nepopuliari, bet nepatinka man vasara, nepatinka karštis, esu pavargusi, skaityti norisi gerokai mažiau. Arba norisi, kad skaitiniai vežtų ir nepaleistų.

Šį mėnesį išmokau, kad nebesikankinsiu ir mesiu šalin knygas, kurios neteikia tiek laimės, kiek tikėjausi. Kelias knygas šį mėnesį tiesiog „iškankinau“, o štai kitos buvo suskaitytos per vakarą ar du. Dvi tapo mano šio naujo pažado aukomis, tačiau kaip visada, apie knygas, kurių nepabaigiau, plačiai nekalbu.

Geriausios, žinoma, buvo:
Nuojautos
Išdalintos žvaigždės
Žodžių sąrašas

Visos kitos... ak, deja, man pasirodė arba labai vidutinės arba gana prastos. Deja.

Kaip sekėsi jums? Ką skaitysite liepos mėnesį?


NORĖJOME TIK GERO – Grant Ginder

Romane pasakojama apie Raitų šeimą, kuri vyksta iš Kalifornijos į Graikiją tam, kad mama galėtų senukams pasakoti apie graikų paveldą, o šeimos vyrai pailsėtų. Lyg tyčia, visi turi paslapčių, net ir viešbutuko savininkė, kurią šis tas sieja su Sju Elena. Visiems veikėjams kažkas pradeda kaišioti pagalius į ratus; o gal karma stengiasi, kad pagaliau visi nustotų elgtis taip savanaudiškai?

Perskaičiusi šį romaną pagavau save galvojant, kokia vis tik nobodžiai įdomi ši knyga! Joje pasakojami dalykai itin vertingi, o veikėjai spalvingesni vienas už kitą – pasileidėlis tėvas, sūnus gėjus sudaužyta širdimi, gyvenime besiblaškanti akademikė mama ir kitame pasaulio gale esanti viešbutuko savininkė, kuri nori verslo atsikratyti. Romanas skaitėsi labai lėtai ir sunkiai, net nežinau kodėl, nes parašytas tikrai neįmantriai, tačiau pabaigoje liko malonus įspūdis. Ir žinote ką, man buvo visai smagu skaityti romaną, kuriame beveik visi veikėjai yra kažką pridirbę ir nėra labai aukštos moralės. Gyvenime tokius žmones, ko gero, apeičiau dideliu lanku, tačiau šiame romane jie buvo įdomiai aprašyti, norėjosi skaityti toliau, kad sužinoti, kaip vienam ar kitam iš jų pasibaigs.

Dar man mintis sukirbino ir tėvo – dukters santykis, smulkios detalės, kurias autorius įaudė į pasakojimą pasirodė labai gerai apgalvotos, padėjo istorijai vystytis toliau. Tokios smulkios užuominos, kai skaitytojas jau gali suprasti, o vėliau bus pasakyta ir garsiai.

Kalbant apie Graikiją, o dievai, kaip aš seniai noriu ten nuvykti, ir vis nuvykstu kažkur kitur. Gal nelabai mane traukia Santorinis ar Atėnai, aš noriu pamatyti būtent tas mažas saleles, pavaikščioti siauromis akmenimis grįstomis gatvelėmis… vienu žodžiu, šis romanas man priminė apie mano svajonę, nemažai sužinojau apie Graikijos architektūrą ir paveldą, pamąsčiau apie santykius ir moralę. Tiek užteko, nors romanas gana vidutiniškas, bet dėl kai kurių dalykų tikrai džiaugiuosi jį skaičiusi.

Susitikime INSTAGRAM!
www.instagram.com/gretabrigita.lt