pirmadienis, balandžio 04, 2016

Ispanijos pietūs. 1 diena.


Nusprendžiau, kad reikia pasidalinti įspūdžiais apie savo didžiąją kelionę. Žinau, kad vos kelios dienos prieš didžiąją kelionę buvau Madride, tačiau ko gero jis taip ir liks neaprašytas, nes lankiau tiesiog visas pagrindines lankytinas vietas, kaip tikrai turistei priklauso. Su žemėlapiu, fotoaparatu ir labai nepatogiais batais. Bet apie viską iš pradžių.

Užbėgant pasakojimui už akių noriu pasakyti, jog nepaisant visų menkų nesklandumų, kurių galbūt būčiau išvengus, jei būčiau turėjusi daugiau laiko pasiruošti, kelionė buvo nuostabi. Magiška. Pasakiška.



Kovui buvau pasiplanavusi Madridą (bilietus turėjau jau vasario pabaigoje) ir dar kažką. Mintyse vis sukosi planas aplankyti pietus. Atrodė ambicingai ir sudėtingai, nes ir toli, ir transportas brangus kaip velnias, ypač traukiniai. Galiausiai prieš Madridą pradėjau domėtis galimybe keliauti su blablacar.com., grupiokės prigąsdino, nu bet nebūčiau aš, jei klausyčiau. Aplankiusi Madridą grįžau, išsikroviau daiktus ir po dviejų dienų, teko vėl juos krautis. Kažkokiu būdu sugebėjau susikrauti dar lengvesnę kuprinę pusantros savaitės kelionei nei keturių dienų pasivaikščiojimui Madride. Pagaliau nusipirkau naujus batus (palengvino kelionę). 

Planas buvo vienoks, viskas, kaip visada gavosi kitaip, nes nusprendžiau, kad atostogos, viskas turi tekėti sava vaga. Planavau aplankyti Valencia, Granada, Malagą, Rondą, Cadiz, Seville ir Cordobą. Aišku kelios dienos prieš išvykstant sužinau, kad iškart po atostogų, pačią pirmą dieną mums egzaminas. Ir antrą dieną. Tai reiškė, jog kelionės laikas labai smarkiai apribojamas nuo kovo 23d. iki balandžio 3d. Kas liūdniausia, kelias ilgas, tad pirma ir paskutinė diena realiai iššvaistoma. Ir sutrumpėjus bendram kelionės laikui, nusprendžiu praleisti Valencia, nes sąlyginai arti, ir šiaip nelabai traukia, atrodo per daug modernus miestas. Kada nors vėliau. Taigi pajudu.

Zaragoza – Granada, maždaug 725km, su blablacar.com sumoku 37 eurus už kelionę. Pajudam jau popiet, kas manęs nedžiugina, nes nepaisant to, kad teks septynias valandas praleisti mašinoje, bet ir tai, jog per procesijų pilnas gatves tamsoje teks brautis iki hostelio...

1 diena: Granada

Keliauju mašina, tad kiek pamiegam, kiek pakalbam, kiek padainuojam... aišku vaizdai pro langą nuostabūs, saulėlydis, kokio iki tol nebuvau mačiusi... nuvažiuojam per maždaug šešias valandas. Baisiausia, kad kelionę pradedu per Semana Santa (šventąją Velykų savaitę), tad kiekvienam mieste visi pamišę stovi gatvėje ir bando stebėti procesijas. Visi su kukluksklano kepurėmis ir  neša sunkiuosius atributus... na man neįdomu, nepatinka, per daug žmonių, prasigrūst vos įmanoma... 

Šiaip ne taip pasiekiu hostelį. Beje, labai jaukus, labai nuostabus personalas, kainos puikios ir viskas pasaka. Vos įžengus pro duris išgirstu „Hola!“ ir laiminga nusimetu kuprinę nuo pečių. Administratorė paprašo paso, ir pamačiusi jau beveik be cenzūros išreiškia nuostabą: „Blem, ar tu juokauji?“. Lietuvaitė. Sakė antras lietuvis sutiktas pietuose per pusmetį. Susitvarkau popierizmus ir nukeliauju ieškoti lovos. Lova aišku dviaukštė (gyvenime nesu tokioje miegojusi). 

Susipažįstu su kaimynais ir iškeliaujam į naktinę Granadą. Miestas mažiukas, o mes labai toli ir neinam. Nukeliaujam į kabaką, paragaujam vermuto kokteiliukų (aš prieš tai jau su kambarioke iš Anglijos alaus įvaldžiau) ir gaunam nemokamai maisto. Kas ypač būdinga pietų Ispanijai. Sušilę nusprendžiam užkilti iki Alhambros ir pasižiūrėti į naktinį miestą iš viršaus. Šiek tiek vaizdų iš ten, ir aišku po to į lovas. Kai kuriems keltis labai anksti, tad balius ilgai nesitęsia. 






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥