ketvirtadienis, balandžio 07, 2016

Ispanijos pietūs. 3 diena.

Taigi, kaip jau minėta, antra diena Granadoje nebuvo pati geriausia, ypač kai visą vakarą niekaip nesugebėjau susitikti su pamestais grupiokais, nes išsiskyrėm, o mano telefono baterija dvėsė bent penkis kartus (kaip kokia benamė ėjau į babajų parduotuvėles ir prašiau, kad leistų pasikrauti, nes pakrovėjas, aišku, buvo hostelyje ir aš nedrįsau jame rodytis). Sutikau labai įdomią marokietę, su kuria prakalbėjom tiek ilgai, kad baterija pasiekė visus 30%.

3 diena: Granada – Malaga, apie 150km, su blablacar.com mokėjau 6,6 euro.

Didžiąją dalį dienos buvo nuspręsta likti Granadoje ir link vakaro pajudėti į Malagą.
Kadangi kaip jau sakiau, miegojau (budėjau) hostelyje ant sofos, nuovargis jautėsi nesvietiškas, vėliau dieną smiginėjau parke ant suoliuko saulutei šviečiant... bet apie viską iš pradžių.
Pakilusi nuo sofos nusprendžiau, kad laikas keliauti į Alhambrą. Bilietų kasos atsidaro 8val, žmonės renkasi į eilę porą valandų prieš. Kartu su iš anksto internetu parduotais bilietais per dieną jų į prekybą paleidžiama 2000vnt. Na stovim ir meldžiamės. Šalia manęs jaunutė (nors velnias jas ten žino, nesupaisysi iš išvaizdos jų amžiaus) japoniukė, apsirengusi gerokai per plonai... grupelė merginų iš Barselonos ir pagyvenęs vyras. Suvokus, kad teks laukti kažkur pustrečios valandos, užsimanau kompanijos, tačiau su japoniuke pabendraujam šypsenomis, su dar vienu labai žaviu berneliu kitoj eilės pusėj žvilgsniais ir tiek. Kalbos barjeras jaučiasi kaip niekad. Saulė pamažu kyla, šalta, tad darau mankštą. Šimtas krypt į kairę, šimtas į dešinę. Va ir penkios minutės. Ir taip visas dvi valandas. Kasoms pagaliau atsidarius ir eilėi pradėjus judėti paaiškeja, kad pagyvenęs vyras britas, abu labai apgailestaudami pripažįstam, jog gaila, kad nepradėjom bendrauti anksčiau, būtų greičiau pralėkęs laikas. Na ir blogiausia dalis – praneša, jog visi bilietai į pagrindinius rūmūs Alhambra komplekse, Nazaríes, išparduoti, tad nusivylimas tiesiog nuvilnija visoje kelių šimtų žmonių eilėje... na bet ką jau padarysi, pasimokė daugelis, kad jeigu yra galimybė iš anksto pirkti internetu, tą ir reiktų daryti. Kad ir kaip liūdna bebūtų, nusiperku bilietą į viską kas liko. Ir kaip bebūtų viskas pasibaigę, visame komplekse užtrunku daugiau nei pusdienį, tiek sodai, tiek rūmai, į kuriuos sugebu patekti sužavi. Ką jau ką, bet moka tie maurai statyti gražius pastatus ir juos įrenginėti. Kažkodėl nelabai noriu perpasakoti daug istorijos, kam įdomu, pasidomėsit patys, arba tuomet, kai bus proga apsilankyti.

Na ir aišku vaizdai. Kaip gi be jų. 
























Išėjus iš Alhambra ir Generalifės komplekso nusprendžiu, kad Granados man užteks. Mašiniuku Malagos link pasirūpinta, reikia tiesiog išlaukti vakaro, tad nukeliauju į savo mylimą hostelį, kur pasiimu kuprinę ir pralaukiu porą valandų. Vėlgi jaučiu, kaip kūnas reikalauja dušo ir miego. Bet nebūtų mano kelionė tokia smagi, jei aš viską lengvai gaučiau, ane?
Dar keli vaizdai iš Granados, talentai.






Vakare atsiduriu Malagos stotyje. Autobusu nusigabenu iki katedros, kurią man parodė GPS. Mintyse meldžiuosi, kad Malagoje būtų vienintelė katedra, nes jėgos apleidžia vis labiau. Šiaip ne taip randu savo couchsufingo draugus, grojančius ir geriančius alų parkely už bažnyčios. Atgaiva ir dar kartą atgaiva. Pasėdėjom, padainavom, pagėrėm ir parėję namo sugebėjom pasigaminti valgyti (na gerai jau gerai, Ilde leido man eiti į dušą, o pats gamino). Pagaliau pasijutau turinti kampą ir nusprendžiau, kad manęs laukia dvi nuostabios dienos Malagoje. Aha, svaik toliau, moterie. Labanakt. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥