pirmadienis, balandžio 18, 2016

Valencia. Penktadienis.

Nebesiteisinsiu dėl dažno iškeliavimo, nieko nepakeisiu vis tiek. Sėdėdama transporte po visko, važiuojant namų kryptimi, jau svarstau kas bus toliau. Taigi parvažiuodama iš Andalūzijos nutariau, kad reikia aplankyti Valencią, nes ji buvo mano planuose kaip pradinė stotelė pietų kelionėje. Bet dabar džiaugiuosi, kad gavosi taip, kaip gavosi. Taigi.

Balandžio 15-17d. 

Visų pirma bendri įspūdžiai – mano skeptiškas nusiteikimas man patinka, nes kai tikiuosi, kad bus „šiaip sau“, būna labai gerai. Taip nutiko ir šį kartą. 
Mašrutas paprastas – Zaragoza – Valencia, tačiau apsistoju mažame miestukyje 15min autobusu nuo centro, El Saler. Už 300km kelionę sumoku 10 eurų pirmyn, tiek pat ir atgal, nes veža pažįstamos (tos pačios merginos, su kuria važiavau į Granadą) draugas. Gera draugą turėti. Atvykusi į Valencią iš karto bėgu susirasti turizmo informaciją kol neprasidėjo siesta. Bet didesniuose miestuose, pastebėjau, ji ne tokia įtakinga parduotuvių ar ofisų veikimo laikui. Pasiimu žemėlapį ir susimąstau, kad reikia nueiti iki katedros, bent iš išorės apžiūrėti. Ir dar kur nors. Ir kadangi CS draugas sakė susisieksim apie 3val., nenoriu skambinti ir trukdyti iki tol. Bet  po to susimąstau, kad bent jau susitarti ir susitikslinti derėtų. 

Keli vaizdai iš mano trumpo pavaikščiojimo pirmą dieną:


Žiauriai graži traukinių stotis:








Paaiškėja, kad reikalai jau sutvarkyti (aha, tikrai taip) ir galim susitikti, bet man reiks atlėkti iki jo, jis kažkokioj kavinėj pusvalandis pėstute nuo katedros. Liuks. Karšta nesvietiškai, metro važiuot nenoriu, nes penkios minutės kaip mieste, nugrybausiu. Pasirenku eiti pėstute. Ir kai eini pėstute įlindęs į GPS, nematai nieko aplinkui. Na bet tiek tos, pasiekiu tašką visa suplukus ir sukaitus. Vėl hipsteriškas žmogus, Ularel vardu, pokalbiai įmanomi bet kokiomis temomis. Papietaujam ir labai LABAI lėtai pajudam iki jo gyvenamosios vietos – El Saler miestuko. O judam lėtai tik todėl, kad Ula su ramentais. Ir lūžusiu vienu iš pėdos kaulų. Ir paaiškėja, kad šiuo metu pas jį apsistojusi ir kita mergaitė iš Danijos. Daugiau kompanijos, tik smagiau. O Ula, kurio reikalai tikrai sutvarkyti, vis nenulipa nuo telefono ragelio. Labai ispaniška.

Sumetu daiktus į kampą ir išeinu pasivaikščioti po mišką ir iki jūros. 






Prisirenku kriauklių ir netyčia su savo mylimaisiais batukais įlipu į jūrą. Smagumėlis, krikštas batams. 



Man parėjus nutariam eiti ant stogo stebėti saulėlydžio. Pastebim jį ir pasigaminam vakarienę ir tada visą vakarą, iki antros valandos ryto plepam, danė nueina miegoti, o mes su Ula pliurpiam. Nors žinau, kad ryte reiks prisiverst labai anksti keltis, kad spėčiau pamatyti bent jau dalį to, ko noriu. O jau nuėjus miegoti tiesiog atsijungiu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥