trečiadienis, spalio 12, 2016

Trys savaitės kelyje: penkta diena

Grįžusi pasižadėjau sau aprašyti viską... na, rezultatas matyti – 4/21. Tada išvažiavau į Baltarusiją – liko neaprašyta iki šiol. O dabar, bilietai kitai krypčiai rankose, o viskas vėl nejuda nė pro kur... 
Lėtai judam toliau...

Birželio 25d. – PENKTA DIENA

Porto - Aveiro

Ryte palieku Porto beveik su ašaromis akyse, Miguel pareiškia, kad aš labai faina mergaitė ir smagiai išlydi. Šįkart laukia labai trumpas kelias. Traukinyje prie manęs prisėda diedukas, kuris man portugališkai išsipasakoja apie savo gyvenimą, ir tai, kaip daug metų sunkiai dirbo tabako fabrike. Kaip visa tai supratau, dievai žino. Atvykus išvystu gražią stotį ir laukiu sekančio vaikinuko, Cesar. Jam mane pasitikus pradžioje abu jaučiamės nejaukiai, pražioj keistai neturim apie ką kalbėti. Pradedu mąstyt, kad va, įkliuvau, ypač susinervinu, nes rinkausi pas ką apsistoti iš kelių variantų. Vėliau paaiškėja, kad tai nepaprasto gerumo, nuoširdumo vaikinukas... užbėgant įvykiams už akių galiu pasakyti, kad spalio mėnesį jau aš jam aprodžiau Vilnių ir Trakus.
Taigi Aveiro – Portugališkoji Venecija. Miestas ant kanalo kranto, su žvejų nameliais, nedaug gyventojų ir jaukiomis gatvelėmis. Cesar man aprodo universiteto miestelį, papusryčiaujam kavinukėje prie jo namų. Saldėsiai tokie nuostabūs, kad iš visos kelionės parsivvežiau papildomus dešimt kilogramų. Ne bagaže. 




Universiteto miestukas:






Visą dieną tiesiog vaikščiojom miestu, vis sustodami puodeliui kavos ar bokalui alaus. Taip pat buvom lengvai įkalbėti pasiplaukioti kanalu, kas buvo labai jauku ir gera. Aplankėm smagų skuduryną, paragavau dar kitokių tradicinių saldumynų:







Bažnytinė plotkelė, į ją įvilktas kiaušinio trynys, išsuktas su cukrumi. Lipnu, saldu. Fu.



Senoviniai  žvejų namukai. Sako, kad visi būdavo dažomi skirtingomis spalvomis, kad  vyrai grįžę lengviau atpažintų namus.





Dar keli kadrai iš vakarinio pasibastymo:








Na o vakare labai jaukiai pavakarieniavom žiūrėdami futbolą ir parėjome miegoti. Pokalbiai prie alaus dar užsitęsė, tačiau rytojui turėjome planų, tad galiausiai nuėjome miegoti. Užmigau su šypsena, nes Aveiro nuostabus. Vietomis apleistas, kaip ir didžioji dalis Portugalijos, tačiau nuostabus. Gal tame ir yra visas žavesys.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥