Na va, baigiau skaityti visus, į lietuvių kalbą išleistus šios autorės romanus. Šis į mylimiausių sąrašą nepatenka, tačiau tikrai nebuvo blogiausias.
Mūsų šeimoje buvo daug nesąmonių, susijusių su nekilnojamuoju turtu ir pavydu. Skaitydama šią knygą prisiminiau daug įvairių niuansų ir situacijų. Ganėtinai artima pasirodė ši tema.
Visiškai nesupratau Loros, tokia jau po padu moterėlė... kažkoks neįtikinamas pasirodė jos personažas. Norėjo vieno, gavo kita, bet viskas gerai, apversiu savo gyvenimą, apsimesiu, kad normalu...
Kaimyno Meto personažas buvo absoliučiai nuspėjamas. Iš karto supratau, kad kažkas čia bus ne taip...
Ir nuostabūs pasirodė šeimos santykiai, ypač mamos paaukojimas visko, ką galėjo, kad turėtų stabilų, ramų gyvenimą, nepaisant visko, kas darėsi gyvenime. Visi, kas tik galėjo, išdavė... sunku buvo nors kuo pasitikėti. Ir galiausiai jos pakilimas, tarsi fenikso iš pelenų...
Gražiai parašyta skaudi istorija. Kažkiek priminė "Vienas plius vienas" kai pagrindinė veikėja statėsi gyvenimą vėl iš nieko. Šiek tiek panašus siužetas. Nepasaisant šiokių tokių pasikartojimų, labai patiko muzikos tema, ir tai, kaip viskas buvo su ja susieta.
Ech, patinka man Moyes. Smagūs veikėjai. Įdomus, įtraukiantis ir nepaleidžiantis siužetas. Rekomenduoju.
