Baigus knygą drebėjo rankos ir net supykino... ir skaitant paskutinius puslapius prieš epilogą net buvo baisu skaityti. Matyt, nebuvau tikra, prieš imdama, kas yra trileris. Kuomet skaitant pirmą dalį net liko klausimas: kur čia psichologinis trileris, antroje dalyje tie klausimai labai greitai liko atsakyti. Viena labiausiai įtraukusių paskutiniu metu, tačiau viena baisiausių skaitytų. Gumulas gerklėje, netikrumo jausmas ir netikėjimas, kad taip gali būti, lydėjo mane visą antrą knygos dalį.
Gaila buvo visų. Ir pamąsčius, kad moterų, pereinančių visa tai, realybėje yra ne viena ir ne dvi, purtė ir glumino. Ir tas psichologinis spaudimas, ko gero yra dar baisesnis ginklas nei smūgiai. Autorė meistriškai viską supynė – tik viduryje knygos man pradėjo aiškėti kas ir kaip, nors jau pačiuose pirmuose puslapiuose jau buvau kas yra žudikas (ir neklydau) nors aplinkybės buvo taip susuktos, kad net susimaišiau kas ten kieno vaikas...
Įprastai neskaitau tokių romanų. Trilerių. Jie greitai persiskaito, tačiau greitai ir pasimiršta. O vat dėl šios kažkodėl vis tik abejoju, kad apskritai kada išnyks iš atminties. Viskas taip grafiška, ir taip smulkmeniškai pateikta, kad tokiose situacijose nelinkėčiau atsidurti net savo priešams...
Labai gera knyga. Priverčia susimąstyti. Nėsčioms moterims ar jautresniems žmonėms net nerekomenduočiau... o pabaiga... nežinau net kaip interpretuoti paskutinį romano sakinį... norėčiau šioje vietoje būti naivi. Labai norėčiau. Labai.
Bet kuriuo atveju. Netylėkit. Ieškokit pagalbos, dažniausiai ją rasite.
880066366
