Prancūzai
man visada atrodė keisti. Ir snobiški. Ir jie bendrauja kitaip. Ir jų filmai
bei literatūra skiriasi nuo viso likusio pasaulio. Ar tai blogai? Tikrai, kad
ne.
Siuzana
pameta galvą dėl Seržo. Jis dar labiau. Viskas paprasta, kaip du kart du. Tik kad
Seržas turi gerokai jaunesnę žmoną, du vaikus, o žmona jį taip myli, kad dėl jo
padarytų bet ką. Siuzanos vyras jai kelia mažai emocijų, yra patogus.
Žinot,
vis tik aistra yra labai sudėtingas reiškinys. Ji išjungia racionalumą, logiką,
įjungia emocijas, kvailus sprendimus ir palieka neblogus prisiminimus. Apie pasėkmes
nekalbu, čia jau kita tema. Šita istorija tik tai ir įrodo. Žmonės susipažįsta,
vienas kitam atsiveria (kas baisiausia, kai pamąstau, kodėl vyrai pasipasakoti
savo žmonai negali, o turi būtinai eiti ieškoti peties išsiverkti kitur?),
mano, kad myli, aukoja santuokas, santykius su vaikais... aistra. Ji dėl visko
kalta. Ir ar knygoje vykstantys dalykai turi kažką bendro su laime? Nemanau. Čia
kaip ir knygoje „Subtilumas“ to subtilumo reikėjo su žiburiu ieškoti.
Arba
situacija – vaikas šeimoje mato smurtą. Nesvarbu, fizinį ar psichologinį. Galbūt
jam baisu, galbūt švelnius jausmus su laiku pakeičia neapykanta, tačiau
susiformuoja tam tikras modelis galvoje. Beveik viską mes atsinešame iš savo
šeimos. Tad reikia nebijoti mokytis, norėti keistis į gera, nebijoti tikrai
mylėti ir pasitikėti vieni kitais.
Analizuojamas kaltės jausmas, vaikystės skauduliai. Maža knygutė, bet nemažai visko aprėpianti. O šiaip, keista
knyga. Ne blogąja prasme, tokia, tiesiog, kitokia. Apie uždraustus santykius. Apie
tai, kaip jie mezgasi, kodėl; panarstomos ir gilesnės tos neištikimybės
priežastys. Nežinau, ir abejoju, ar po kelių mėnesių atpasakosiu siužetą, bet
skaitėsi maloniai.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
