šeštadienis, rugsėjo 01, 2018

PO ITALIJOS PADANGE – Nicky Pellegrino

Istorija mus nukelia į mažą Italijos kaimelį, į kurį atvyksta Stella. Ji – nusivylusi gyvenimu, išsiskyrusi, netekusi mylimo darbo, brandaus amžiaus moteris, kuri pasineria į avantiūrą ir susikeičia butais su italu Leo. Jie vienas kito nematę, net telefonu nekalbėję, tačiau nusiperka bilietus į vieną pusę – jis į Londoną, ji - į jo vasarnamį. O kontaktą visą tą laiką jie palaiko elektroniniais laiškais. Stellai atvykus, ją tuoj pat apima abejonės, ar ji priėmė teisingą sprendimą viską mesdama ir atvykdama čia. Leo jai palikęs staigmeną – instrukcijas tiems atvejams, jeigu jai pasidarytų nuobodu.
Žinot, Stella man priminė mane. Aš lygiai taip pat šių metų pavasarį mečiau darbą, remontuojamus namus, kažkokius nuobodžius reikalus ir iškeliavau laimės ieškoti ir šv.Jokūbo keliu prasieiti... taip kad skaitant nesistebėjau pagrindiniais veikėjais, kad oj, kaip čia taip galima. Puikiai juos suprantu. Ir pati taip pasielgčiau dar ne kartą ir ne du. Ir žinau, kad daug kam gali pasirodyti kitaip. Ir šiaip man knyga pasirodė labai artima, nes yra maža tikimybė, kad tam tikri dalykai, kuriuos išgyveno Stella, galimi ir mano gyvenime... intuicija...
Nicky Pellegrino yra mano šios vasaros atradimas, o už tai turiu dėkoti tik Leidykla Sofoklis . Ir kas įdomiausia, knygos vasariškos, gaivios, tačiau tikrai nėra iš tų visai pigių meilės romaniūkščių serijos. Nesakau, kad anie blogi, bet kam skaityti kažką vidutiniško, kai galima skaityti geriau? Juk įdomiau sužinoti kažką naujo apie kitokią kultūrą, žmonių santykius kitoje kontinento pusėje, jų maistą, tradicijas... Netrūko čia ir šeimos dramų, ir simpatijų, ir romantikos. Bet ir nebuvo viso to perkrauta. Autorės dėmesys buvo nukreiptas ties pasveikimu, susitaikymu, meile sau...
Ir patiko stiprūs moteriški personažai. Ne Paskenduolės laikų. Neverkšlenančios kiauras paras. Tik vieną kitą. Ir tai, kaip moterys veikė vienos kitas. Man patinka, kai geros draugės beldžiasi į tavo duris kad ir valandą, o tu duris visa apsisnarglėjusi atidarai, nes atsibosta baladojimasis ir suvoki, kad draugės nesiliaus. Ir tada tave vilkte išvelka iš namų.
Šioje knygoje tiek daug visko įvyksta, kad tik spėk sekti! Tikrai. Puikus vasariškas romanas tiems, kurie neturi galimybės dabar patys atsidurti ten, kur banguoja jūra, svyruoja palmės ir šampaną galima pradėti gerti kad ir dešimtą valandą ryto!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥