Visų pirma, nekartokit mano klaidos ir pirmiau skaitykit knygą. Tik po to žiūrėkit serialą. O šiaip kaip norit. Peržiūrėjus serialą sukilo mintys, prisiminimai, blioviau dvi valandas non stop. Knyga tokio poveikio neturėjo.
Patiko? Nežinau, ar tokia sunkią knygą perskaičius galima ją apibūdinti žodžiu „patiko“. Perskaičiau dviem prisėdimais. Vienos mintys kilo žiūrint serialą, kitos skaitant knygą... matyt, emocijos susigulėjusios ir viskas permąstyta... Sunku apie tokią knygą kalbėti nekalbant apie asmeniškumus. Bet šįkart nenoriu. Lai lieka tas didelis postas mano asmeninėje paskyroje prieš kelis mėnesius.
Patyčios yra baisu. Ir kai manote, kad kažkas tiesiog reikalauja dėmesio verkdamas ar ieškodamas pagalbos, jūs galbūt prisidedate prie to žmogaus grimzdimo į dugną. Negalima ignoruoti, išnaudoti ir tyčiotis iš žmonių. Jūs niekada nežinote, kad iš tikrųjų dedasi to žmogaus viduje. Ir kol nepaklausite, nesužinosite. Gal ir net paklausę nesužinosit, bet bent jau būsite bandę.
Knygą VISIŠKAI rekomenduoju tėvams. Ir paaugliams. Bet labiau tėvams. Nes jei jūsų vaikas staiga nusirėžia plaukus, kardinaliai pakeičia įpročius, o jūs to nepastebite, tai būtų pats laikas tą padaryti.
Susitikime instagrame!
