Pamenu, kai tik užsiregistravau goodreads.com puslapyje, ši knyga buvo viena iš pirmųjų, kurią įsikėliau į norimų perskaityti sąrašą. Ją radau kažkuriame sąrašų, vertinimai puikūs, komentarai irgi tik teigiami... o kai gavau sąrašą iš Baltos Lankos leidyklos fėjos, pradėjau ploti katučių. Labai nudžiugau, kad šią knygą nusprendė versti ir išleisti lietuvių kalba. Vos tik ją gavusi, čiupau su dideliu nekantrumu ir pasinėriau...
Mes labai dažnai girdime žmonių lyginimus su tėvais. Obuolys nuo obels... koks tėvas, toks ir sūnus... esu girdėjusi ir tokių dalykų, kad neva senelių daryti blogi dalykai gali persikelti per kelias kartas, ir karma savo darbus nudirbs vėliau ir grąžins skolas, kad ir pavėluotai... ir ši knyga tai tarsi patvirtina... skaičiau ir stebėjausi, kokie baisūs dalykai vyko pasaulyje, ir kaip žmonės kovojo, ir skaitant atrodė, kad viskas taip bergždžia...
Aštuonioliktas amžius. Du nedideli kaimukai Ganoje, kuriuose gimsta dvi netikros seserys. Deja, tačiau seserų likimai susiklosto neįprastai skirtingai – kuomet viena išteka už anglo, kita parduodama vergijai... o vėliau viskas susisuka taip, kad abi gyvena toje pačioje pilyje – viena kaip ponia, kita – kaip kalinė. Vėliau pasakojama apie jų vaikų, anūkų likimus, keliaujama karta po kartos...
Yra be galo daug knygų ir filmų šiomis temomis – vergija, segregacija, rasizmas... o šioje knygoje susiduriame su visais šiais dalykais. Kai viena karta bando išgyventi vergovėje, kiti susiduria su sunkumais bandydami išlaikyti santykius, kai odos spalva vyrui su žmona nebeleidžia eiti toje pačioje gatvės pusėje... kai tave įkalina į anglies kasyklas, nes tu nepraleidai baltosios pirmiau pereiti per gatvę... kai tave nuplaka už tai, kad išpylei lašą vandens... kai tavo žmona dingsta nuo žemės paviršiaus...
Knygoje be galo daug veikėjų, vardai maišėsi, painiojosi, tačiau tikrai ne veltui autorė romano pradžioje įkėlė giminės medį – jį vis atsiversdavau pasitikrinti, tikrai pagelbėjo. Tik skaitant kilo mintis – kuomet apie kiekvieną žmogų parašoma po skyrelį, aš būčiau skaičiusi po atskirą knygą. Ne apie visus, ne visi buvo ypač charizmatiški ar įsimintini personažai, tačiau buvo tokių, kurių gyvenimas mane ypač sudomino ir aš norėčiau turėti galimybę žinoti daugiau. Autorė nedidelės apimties skyriais sugebėjo aprašyti septynių kartų evoliuciją. Jų bandymą išgyventi, bandymą gyventi, būti... kai visuomenė, vedina neaiškių priežasčių yra susiskaldžiusi... kai žmonės pamiršta būti žmonėmis...
Jautri istorija. Daug joje meilės, atjautos, tačiau ne ką mažiau žiaurumo, atskirties, skriaudų. Viskas aprašyta ir pateikta gražiai, tačiau labai aiškiai ir be didesnių išvedžiojimų. Ar rekomenduoju? Taip. Tai labai stipri knyga. Jai reikia susikaupimo, nusiteikimo, pastabumo. Pabaigiau skaityti užvakar, o kai kurie vaizdai, kuriuos susikūriau mintyse skaitydama, niekaip neišnyksta akyse...
Leidyklos dovana.
