Norite
gyventi kelis šimtus metų ar net amžinai? Tai va, ne tik jūs to norite.
Beigbederis irgi to užsimanė. Dukrelei paklausus ar mes visi mirsime, autorius
pabijojo jai atskleisti tiesą. Tad pamelavo, tačiau kartu ir pasiryžo surasti
tą alchemikų ieškomą išminties akmenį... tą gyvybės eliksyrą, tą genetinę
mutaciją ar stebuklingą tabletę... ir, žinoma, apie tai parašė knygą.
Žinau,
kad būtent šio autoriaus dėka mes visi galvojame, kad meilė trunka trejus metus.
Aš pati asmeniškai tos knygos nesu skaičiusi, o dabar net visai gailiuosi.
Tokių cinikų, koks yra Beigbederis, dar reikėtų su žiburiu paieškoti. Bet kad
aš sarkazmą, ironiją ir juodą humorą mėgstu, man visi pašmaikštavimai apie
mirtį nuostabos nekelia; sakyčiau – patinka net labiau nei lėkštoki juokeliai
apie blondines ar studenčiokus... skaityti buvo atgaiva.
„Vieno
negaliu suprasti: kad vairuotum automobilį, turi išlaikyti teises, o kad
pradėtum naują gyvybę – nieko. Kiekvienas mulkis gali tapti tėvu.“
Autorius
taip viską dėsto, kad vieną minutę susimąstai, kad jis, atsiprašant, debilas.
Kitą jau vėl galvoji, koks nepaprastai jautrus žmogus, kaip myli savo vaikus...
po kelių pastraipų ir vėl – idiotų idiotas. Taip ir skaičiau visą knygą. Juokiuosi
– mąstau – graudinuosi – vėl juokiuosi.
Bet
vis tik, pagalvokime. Žmogaus kūnas yra sukurtas (Darvinas, Dievas...
evoliucija, genai... rinkitės belenkurį variantą, jums spręsti, sąrašą galim
papildyti bet kada) gyventi maždaug 120 metų. Tą tyrė ir ištyrė mokslininkai.
Kažkodėl tik labai maža šios planetos gyventojų dalis pasiekia ir tą pačią 90
metų ribą, o ką jau kalbėti apie visus 120. Ir vis tik aš pagalvoju, kad
uždavus tą patį klausimą 25 metų žmogui, ir
85, tikėtina, kad sulauktume visiškai skirtingų atsakymų. Pagalvojus –
va, užaugi, užaugini vaikus, anūkūs, dar ir kitos kartos vaikus prie altoriaus
palydi... bet vėlgi aš manau, kad tas noras ar nenoras priklauso nuo to, kaip
tu nugyvenai tuos savo metus... na, jei manęs kas paklaustų, ar norėčiau gyventi
dar 100 metų – tikrai nesutikčiau. Kartais gana yra gana.
Daug
minčių kyla perskaičius tokią knygą. Rašymo stilius žavus, bet tikrai reikia
būti kažkiek pasikausčius ir mokėti daugiau nei lietuvių kalbą; bent minimaliai
domėtis mokslo naujienomis ar globalinėmis problemomis apskritai.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
