penktadienis, lapkričio 16, 2018

GYVENIMAS BE PABAIGOS – Frederic Beigbeder


Norite gyventi kelis šimtus metų ar net amžinai? Tai va, ne tik jūs to norite. Beigbederis irgi to užsimanė. Dukrelei paklausus ar mes visi mirsime, autorius pabijojo jai atskleisti tiesą. Tad pamelavo, tačiau kartu ir pasiryžo surasti tą alchemikų ieškomą išminties akmenį... tą gyvybės eliksyrą, tą genetinę mutaciją ar stebuklingą tabletę... ir, žinoma, apie tai parašė knygą.
Žinau, kad būtent šio autoriaus dėka mes visi galvojame, kad meilė trunka trejus metus. Aš pati asmeniškai tos knygos nesu skaičiusi, o dabar net visai gailiuosi. Tokių cinikų, koks yra Beigbederis, dar reikėtų su žiburiu paieškoti. Bet kad aš sarkazmą, ironiją ir juodą humorą mėgstu, man visi pašmaikštavimai apie mirtį nuostabos nekelia; sakyčiau – patinka net labiau nei lėkštoki juokeliai apie blondines ar studenčiokus... skaityti buvo atgaiva.
„Vieno negaliu suprasti: kad vairuotum automobilį, turi išlaikyti teises, o kad pradėtum naują gyvybę – nieko. Kiekvienas mulkis gali tapti tėvu.“
Autorius taip viską dėsto, kad vieną minutę susimąstai, kad jis, atsiprašant, debilas. Kitą jau vėl galvoji, koks nepaprastai jautrus žmogus, kaip myli savo vaikus... po kelių pastraipų ir vėl – idiotų idiotas. Taip ir skaičiau visą knygą. Juokiuosi – mąstau – graudinuosi – vėl juokiuosi.
Bet vis tik, pagalvokime. Žmogaus kūnas yra sukurtas (Darvinas, Dievas... evoliucija, genai... rinkitės belenkurį variantą, jums spręsti, sąrašą galim papildyti bet kada) gyventi maždaug 120 metų. Tą tyrė ir ištyrė mokslininkai. Kažkodėl tik labai maža šios planetos gyventojų dalis pasiekia ir tą pačią 90 metų ribą, o ką jau kalbėti apie visus 120. Ir vis tik aš pagalvoju, kad uždavus tą patį klausimą 25 metų žmogui, ir  85, tikėtina, kad sulauktume visiškai skirtingų atsakymų. Pagalvojus – va, užaugi, užaugini vaikus, anūkūs, dar ir kitos kartos vaikus prie altoriaus palydi... bet vėlgi aš manau, kad tas noras ar nenoras priklauso nuo to, kaip tu nugyvenai tuos savo metus... na, jei manęs kas paklaustų, ar norėčiau gyventi dar 100 metų – tikrai nesutikčiau. Kartais gana yra gana. 
Daug minčių kyla perskaičius tokią knygą. Rašymo stilius žavus, bet tikrai reikia būti kažkiek pasikausčius ir mokėti daugiau nei lietuvių kalbą; bent minimaliai domėtis mokslo naujienomis ar globalinėmis problemomis apskritai.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥