šeštadienis, sausio 26, 2019

PASLAPČIŲ BOKŠTAS – Rachel Hore

Netikiu aš visom ezoterikom ir sapnininkais ir panašiais šarlataniškais dalykais. Labiau tikiu psichologija ir kitais mokslais. Vaikystėje sapnuodavau kelis sapnus, drįsčiau teigti – košmarus, jie nuolat kartodavosi ir mane be galo gąsdindavo. Vėliau gyvenime įvykus keliems įvykiams ir išsisprendus kelioms problemoms tie sapnai tiesiog dingo. Po daug metų vaikščiojau pas psichologę (ir ne, to nepriimu lyg kokios visuomenės stigmos, tai yra normalu. Problemas reikia spręsti ir apie jas kalbėti.) ir tuo metu kažkaip pokalbiuose išplaukė ta sapnų tema. Su jos pagalba daug ką išsiaiškinau, o į paviršių lindo tokie dalykai, apie kuriuos tuo metu nė nesusimąsčiau, nes tebuvau vaikas, kuris, matyt, jautėsi nesaugiai dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Dabar jau daug metų tų sapnų nebėra – nėra juos iššaukusių problemų.

Džudė dirba aukcione – vertina senus ir įspūdingas istorijas slepiančius daiktus bei knygas. Visiškai lemtingo sutapimo dėka ji atvyksta į vieną Norfolko dvarų ir pradeda aiškintis jame slypinčias paslaptis. Šeima labai maloniai priima, o ji, besikapstydama po senus raštus ir dienoraščius atranda įdomią istoriją – apie senąjį savininką Vikamą ir jo įdukrą Esterą, kurie miške pastatytame bokšte stebėdavo žvaigždes ir darė stulbinančius atradimus.

Šis romanas yra apie sapnus, kurie yra perduodami iš kartos į kartą. Čia galima tikėti mistika, galima tikėti psichologija, tačiau juk kartais pakanka apie ką nors pagalvoti, pamatyti, išgirsti, ir netrukus pasąmonė viską sudėlios kaip jai reikia ir atgal sugąžins keisčiausiomis formomis – ar tai bus kažkokia baimė, ar deja vu, ar mano jau minėti sapnai. O gal ir viską kartu, drėbtels, maža nepasirodys.

Patiko man šis romanas, daug visko jame – buvo įdomu skaityti apie žvaigždynus, planetas, informacijos buvo labai daug, bet manęs, kaip skaitytojos, tai neapkrovė. Veikėjai irgi neerzino, gal net buvo šiek tiek priešingai – man trūko TO personažo. Estera buvo ganėtinai charizmatiška, tačiau užgožta to laikmečio ir susiklosčiusios situacijos – rastinukė, matomai ne vietoje ir nelaiku pasitaikiusi paveldėtoja. O dar tai, kad ji buvo MOTERIS, bandanti lįsti į mokslo pasaulį. Na kur tai matyta!

Nenuspėjamas. Šis romanas būtent toks, nes vieną mažą detalę aš numaniau jau knygos pabaigoje. Visiškai netikėtai atkreipiau dėmesį ir man daug kas susidėliojo į savas vietas. Bet tai visiškai netrukdė. Daug sluoksnių, o autorė puikiai juos vieną po kito atskleidė – o pabaigoje viską tarsi užtvirtino ir paaiškino. Tas man labai patiko, nes tokio tipo romanuose aš to dažnai pasigendu.

Patiks tiems, kam patinka Riley, Moyes ir kiti lengvi romanai. Toks atostogoms, tačiau su tam tikrais mokslo prieskoniais, kas knygą iškart paverčia solidesne ir aukštesnės prabos kūriniu.

Ačiū www.tytoalba.lt



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥