Labai jau dažnai paskutiniu metu pasiimu knygas, kurios sugraudina... o ši graudino kas keliolika puslapių... skaitai, mąstai, vėl skaitai, vėl mąstai. Nusišluostai ašaras ir verti kitą puslapį... Kiekviena pastraipa kupina išminties.
Pietų Korėja. Netikėtai dingsta beveik septyniasdešimtmetė mama, vyras ir vaikai imasi visų įmanomų būdų ją rasti.
Istorija pasakojama keturiais balsais. Ir kai kurie jų gana neįpasti. Vietoje pirmojo ar trečiojo asmens pasirinktas antrasis. Pradžioje atrodo kiek painoka, tačiau vėliau tiesiog skaitai ir to nebejauti. Pirmoji apie motiną pasakoja dukra, po to sūnus, vėliau vyras... ir mamos perspektyva.
Žmogiškumu persunkta istorija atskleidžia tokias smulkmenas, apnuogina tokias tiesas, kur, atrodo, gi taip logiška, o niekas garsiai nepasako. Apie tai, kaip mamai gali pabosti gaminti, ir ji iš to nuovargio ir įsiučio eina daužyti indų ir vėliau juos slapta nuperka... apie tai, kaip jaudinasi dėl vaikų ir eina iš proto. Daug čia kalbama apie tai, kaip kažkam susirgus šeimoje yra užsimerkiama. Apsimetama, kad viskas bus gerai, nėra čia ko prisigalvoti, ypač jei tos sveikatos problemos labiau psichinės ar psichologinės nei fizinės... Knyga apie tai, kai užaugi geru žmogumi, įgauni išsilavinimą ir tada supranti, kad tavo mama net nemoka skaityti... O tu to nežinojai.
Kai tik nutikus kam blogo visi pradeda galvoje kurti skirtingus scenarijus, kad va, gal aš galėjau ką nors pakeisti...
Apie praleistas galimybes, neišpildytus lūkesčius, prarastus šansus; apie mokėjimą džiaugtis mažais dalykais ir tą daryti nuoširdžiai. Apie tai, ko kartais nežinome apie savo tėvus, arba sužinome, kai būna per vėlu.
Apie praleistas galimybes, neišpildytus lūkesčius, prarastus šansus; apie mokėjimą džiaugtis mažais dalykais ir tą daryti nuoširdžiai. Apie tai, ko kartais nežinome apie savo tėvus, arba sužinome, kai būna per vėlu.
Nežinau kaip jūs, bet man po tokios istorijos tik ir norisi daug labiau ir artimiau su tėvais bendrauti... juk kiek jie paaukoja dėl vaikų... garsiai nesiskundžia, o mes nevertinam, arba jei ir vertinam, gal ne visada sugebam tą laiku ir tinkamai parodyti...
Leidyklos dovana.
