Kai pamatau, kad knyga įtraukta į MAN BOOKER sąrašus, suprantu, kad lengvo teksto ir plaukimo puslapiais čia nebus. Patekimas į šiuos sąrašus garantuoja kokybę, literatūrinį skaidrumą ir aukštą prabą, kai skaitai, nuolat keli sau klausimus, mintyse ar balsu su savimi pasikalbi, palinkčioji galva ir toliau skaitai. Pamačiusi šią BALTO naujieną išsyk supratau, kad jos noriu, kad skaitysiu, kad temos aktualios, net ir nepaisant to vis nūdienoje atsikartojančio pieno ir motinos motyvo.
Motina Roza su dukra Sofija atvyksta į kliniką Ispanijos pietuose, į Almeriją, nes dukra išsiaiškina, jog ten galbūt yra gydytojas, kuris padės mamai, kuri nevaikšto ir niekas nežino kodėl. Ilgą laiką prižiūrėjusi mamą Sofija yra paprašoma atsitraukti ir gydytojas imasi savo keistų gydymo metodų, tad merginai nelieka nieko kito, kaip tik įsilieti į kurorto siūlomus malonumus ir daryti atradimus.
Lyg ir sklandus siužetas, lyg ir sąmonės srautas, taip skaitai, pakimbi, vėl skaitai... viskas arba hiperbolizuota ir išpūsta, arba mažų mažulyčių litočių pagalba akcentuojama per kontrastus ir gražią kalbą. Labai panašiai jaučiausi kadaise skaitydama Jurgio Kunčino „Tūlą“ – kai tekstas buvo toks poetiškas, kad užtrukdavau, kol sukramtydavau kiekvieną mintį. Skaičiau lėtai, skaičiau balsu.
Skaitant šią knygą negalėjau atsistebėti ir didele dalimi dialogų, kurie buvo nukapoti, neišbaigti, arba tiesiog atspindėjo labai natūralią žmonių būseną: kai neturi ką pasakyti, arba nenori ir nutyli. Įprastai knygose tokius aptiksi rečiau, o čia nuolat pasimesdavau.
Sofija atjunkoma nuo motinos leidžiasi į paieškas. Savęs, savo esybės, seksualumo. Braidžioja pakrante, ragauja maistą ir kūnus, mąsto apie motiną, apie save, apie savo tėvą, kurio ilgai nematė. Šioje knygoje praktiškai patvirtinamas kone kiekvienas Froido žodis apie moterų seksualumą, santykį su tėvu, jų ryšį.
Tai itin keista knyga, ne kiekvienam skaitytojui patiks, ne kiekvienas mėgausis tokią skaitydamas, tačiau perskaičius akyse lieka skaidrus vanduo ir dešimtys medūzų, bučiniai ant smėlio, nepaeinanti motina ir labai trikdantis gydytojas po savo rūmų kupolais. Ir tas poetiškumas, grakštumas. Gal ir neatsiminsi knygos siužeto ir nebus, kad sukels labai daug minčių, bet bent jau aš vis pagalvosiu apie ją kaip apie tokią, kurią buvo labai malonu skaityti ir galėjau mėgautis tekstu.
„Kai pagaliau nusileidau kalnų taku į paplūdimį, dar niekada nebuvau taip toli nuo savęs nukeliavusi, toli, toli nuo visų man pažįstamų gairių.“
Leidyklos dovana.
