Ketės Blek gyvenimas visada buvo tarp puodų ir ant lagaminų. Ji keliavo po pasaulį, ieškojo naujų skonių, naujų idėjų, nuotykių ir pažinčių. Kai jos seniai vedama laida nugarma bedugnėn, moteris pasiryžta viską mesti ir išvykti metams į Veneciją, atrasti turistų neatrastas vietas ir apie tai parašyti knygą. Moteris įsikuria Masimo valdomame viešbutyje, kur netrukus ima virti aistros.
Ne literatūrinis šedevras, bet man labai patinka tokios istorijos. Žmogus viską meta vardan crazy idėjos, išvyksta į naują vietą ir bando ten įsilieti į gyvenimą. Aš noriu padaryti lygiai tą patį. Labiausiai mane pagrindinė veikėja įkvėpė būtent todėl, kad pasiryžo tą padaryti būdama jau nebe jauna pempė, o visko mačiusi gyvenime moteris. Rašytojos pasirinkimas sukurti heroję mane žavėjo visą knygą – kandi, smalsi, nebijanti eiti, plaukti, lipti, rizikuoti. Penkiasdešimtmetė su motoriuku.
Aš labai norėčiau būti tokia kaip ji, kai ir man bus penkiasdešimt. Dabar taip pasielgti man nėra itin sunku, viskas atsiremia tik į pinigus. Esu ne kartą ir ne du metusi darbą vardan labai išsvajotos ir ilgos kelionės, kurioms ilgai taupydavau ir ruošdavausi. Kartais skaitydama pagaudavau save net garsiai sukalbant: „Va būtent, tikrai taip.“
Knygoje buvo apžvelgtos ir itin opios problemos vietiniams: airbnb nuoma užkerta kelius vietiniams kada nors turėti savo būstą, turistai masiškai plūsta į gatves, pridaro daug netvarkos, negerbia vietinių, šiukšlina... ir problemų vis tik tokiuose miestuose yra ne viena ir net ne dvi – kol patys žmonės nebus sąmoningi, niekas nepasikeis. Atvykti į miestą dviems dienoms, susidėti pliusiukus kažkokiame sąraše... visi mėgstame tą daryti. Ši knyga man kažkiek atvėrė akis, o ir pati vis tik labiau mėgstu keliauti kitaip, susipažinti su vietiniais, pabūti, o ne praslinkti paviršiumi, pasimėgauti taure vyno, o ne prasilėkti pro bariukus ir ryte neatsiminti ką matei ir kur buvai... nebijoti užeiti į prasčiau atrodančią vietą pavalgyti – dažniausiai būtent joje rasite skaniausias gyvenime valgytas bulvytes ar išgersite gaiviausias spaustas sultis... o ir paremsite galbūt mažą šeimos verslą vietoje prabangios restoranų frančizės.
Kiekvieną kartą nuvykus į turistų itin mėgstamus miestus aš suprantu, kad ne. Negyvenčiau. Nenorėčiau. Ir man vis tik buvo labai įdomu skaityti apie visų veikėjų patirtis, skaudulius ir nemalonias situacijas, kuriose jie atsiduria gyvendami mieste, kuris yra turistų magnetas. Jei neplaukei gondola, vadinas nebuvau Venecijoje. Jei neužkilai į Eifelio bokštą, nebuvai Paryžiuje... jei nepakilai į Rockefeller apžvalgos aikštelę, tai ką, dar girsies, kad buvai Niujorke? O kur dar garsieji San Francisko ir Lisabonos tramvajai, kuriuos okupuoja turistai, o vietinės močiutės su nešuliais lieka it musę kandusios...
Daug minčių ši knyga sukėlė man, kaip keliautojai. Norisi būti ne tokiai vartotojiškai, gerbti kitą kultūrą ir kitaip mąstančius žmones. O jau visas maistas šioje knygoje... oooo, kiek ten receptų, kiek kartų varvinau seilę ir planavau gamintis ką nors skanaus. Skani knyga. Intriguojanti. Pasirinktas įdomus pasakojimo būdas. Atostogoms, poilsiui, svajojant apie keliones.
