Sofija su vyru ir sūneliu persikrausto į mažą miestelį, nori ramybės, o vyras pažada kaip galima greičiau perkelti savo verslą arčiau namų. Visai netrukus į miestelį atsikrausto Ema su panašaus amžiaus sūnumi, kokį augina Sofija.
Labai greitai užsimezga moteriška draugystė, o ir vaikai randa daug bendros veiklos ir puikiai sutaria. Veiksmas šokinėja ir netrukus sužinome, jog abu vaikai ligoninėje po nelaimingo atsitikimo, o Sofija įstrigusi traukinyje toli nuo namų...
Ak, tai vienas iš trilerių, kuriuos perskaitai ir po savaitės net nelabai pameni, kuo ten viskas pasibaigė. Galvosi, lyg ir pasikorė? O gal ne? O gal vaikas mirė? O pala, kas ten iš tiesų? Tai, deja, čia vienas iš tų variantų, kai man viskas jau susimaišė. Kai reikėjo pasitikslinti ir mintyse viską perkratyti.
Ši knyga priverčia suabejoti žmonių nuoširdumu. Pradedi mąstyti, kad kiekviena draugystė gali būti kupina kažkokių lūkesčių, išskaičiavimų. Jog įtarinėti visus aplink save yra normalu, mąstyti, kad visi turi begales paslapčių... Gyvenimas tikrai yra paprastesnis, nei buvo parodytas šiame romane. Norėčiau taip manyti. Tik ne visada taip būna iš tiesų.
Tiems, kas skaito nedaug trilerių, šis bus kažkas įdomaus ir intriguojančio. Tiems, kurie jų skaito daugiau, gali nuvilti, nes man čia kažko arba trūko, arba buvo per daug. Skonio reikalas, ar ne?
Leidyklos dovana.
Leidyklos dovana.
