ketvirtadienis, gruodžio 05, 2019

JULIJA. Kai meilė sugrįžta – Ramunė Lė

Visų pirma, pakalbėkime apie išankstinius nusistatymus. Visi tokių turime, ne vieną ir ne du ir jie pasireiškia netinkamu laiku, dar netinkamesnėje vietoje. Ir kažkaip pamatai knyga, kurią parašė Ramunė Lė ir pagalvoji – o kas čia per viena? Nes jei vardas bus Lucinda Riley, tiks bet kokia romantika, kad ir kokia ji saldi bebūtų. Aš pati save apgaudinėju (įdomu, kodėl?), jog saldumų nemėgstu (bet skaitau Riley knygas ir man net labai patinka, o per romantines komedijas sriūbauju, kai filmo pabaigoje visi pasibučiuoja ir susitaiko). Kai pamačiau šį romaną, atsidusau: dar vienas pigus ir lėkštas romanėlis. Ir ką? Atsisėdau ir suskaičiau vienu įkvepimu, net arbatos nėjau darytis, nes juk liko „tik“ 80 puslapių.
Apie ką romanas? Apie tris drauges: Juliją, kuri visiškai nežino, ko nori gyvenime, tačiau sugeba viską puikiai organizuoti (primena man mane), Indrę – floristę, kuri gyvena (ne)laimingoje santuokoje ir apie Eleną – gražuolę, dirbančią modeliu ir kartais pafotografuojančią. Visos trys merginos susitinka po kelių metų nesimatymo būtent klasės susitikime, kur netrukus ima virti aistros. Julija sutinka dešimtmetį nematytą savo jaunystės meilę Marių, kuris tuomet dingo kaip į vandenį... o kur dar ją kabinantis Rička. Ką daryti, ką daryti? O kur dar netikėtai kilusi idėja kartu kurti verslą...
Kas labai patiko: moterų draugystė. Stipri, laiko patikrinta, kai moterys nekonkuravo, o viena kitą palaikė iki paskutinės minutės ar net stengėsi prikišti pirštus situacijose, kuriose galėjo kažką pastūmėti teisinga kryptimi. Patiko paprasta ir sklandi kalba, paprasti dialogai, kurie skambėjo natūraliai, buvo ir nemažai juokelių, privertusių prunkštelti ar bent nusišypsoti. Ir pati istorija mane privertė pasijusti kaip penkiolikine malalietka ir prisiminiau ką reiškia įsimylėti. Visai užsimaniau vėl panerti į tas situacijas, kai pilve skraido drugeliai, kai priremia prie sienos kur netikėtai tarpuvartėj... pirmų pasimatymų žavesys ir ilgam liekantys prisiminimai...
Kas nepatiko? Šiek tiek suerzino tai, kai visą romaną buvusi labai protinga ir stipri veikėja Julija tapo naivia ir buka mergaite pabaigoje. Suprantu, kodėl to reikėjo, bet ir sunervino.
Matomai tai pirmoji dalis apie švenčių organizatores „Vestuvių fėjas“, tad lauksių ir kitų, nes mano nusistatymai buvo sutrypti, ačiū už tai leidyklai. Pailsėjau, pasimėgavau, perverčiau puslapius ir užverčiau knygą su šypsena veide. Jau ne pirma knyga, dėl kurios pradžioje abejoju, o paskui džiaugiuosi galimybe pailsinti smegenis.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥