Noriu pagirti nuostabų viršelį. Ir pavadinimą. Tai tikrai viena iš tų knygų, kurias nusikelčiau nuo lentynos tiek knygyne, tiek bibliotekoje ar svečiuose, nes viršelis tiesiog kviečia skaityti. Pagyros leidyklai, kaip visada.
Žymus rašytojas automobilyje randamas su jauna pusnuoge moterimi, tad jo žmonai Kristei-Linai nelieka nieko, kaip tik bėgti nuo žiniasklaidos. Moteris susikrauna daiktus ir atvyksta į mažą miestelį, kuriame kažkada lankėsi per medaus mėnesį. Labai greitai paaiškėja, jog ji čia liks, tad nusiperka seną knygyną ir suvokia, jog miestelyje gyvena ir labai senas jos vyro draugas – žurnalistas, o Kristei-Linai imant aiškintis tiesą apie savo santuoką, paaiškėja, jog ji gerokai skaudesnė, nei ji būtų numaniusi...
Elementarus romanas, nedaug veikėjų, visi aiškūs, drįsčiau teigti, be didesnio cinkelio. Siužetas sudėliotas į dabar ir tada (mano mylimiausia struktūra, juokauju, aišku), kuomet dabartyje Kristė-Lina aiškinasi savo vyro paslaptis ir kita dalis, kur mes nusikeliame į jos vaikystę ir taip sužinome daug faktų apie pagrindinę veikėją.
Skaitydama šią knygą baisėjausi motina, kraupau nuo pasakojimų apie alkoholizmą, daug analizavau, bet taip dariau ko gero todėl, jog tą savaitę gyvenau ir dirbau ties tekstais apie Froidą ir psichoterapiją... skaitant viskas dėliojosi į stalčiukus gerokai lengviau, kai prieš tai buvau paskaičiusi apie žmonių bendravimo ypatumus skirtingose situacijose ir kontekstuose.
Kas labai patiko skaitant šį romaną? Pavadinimai. Miesteliai, kavinės, katinas Tolstojus. Skaičiau, šypsojausi ir džiaugiausi tiek autorės išmone, tiek vertėjų talentais.
Kas patiko mažiau? Visiškai nuspėjamas siužetas, kas ir sugadino visą įspūdį. Praktiškai nuo romano vidurio žinojau, buvau tikra, kaip jis pasibaigs. Kita vertus, kartais reikia ir tokių – pailsinti smegenis ir tiesiog pabėgti nuo visų darbų ir rūpesčių.
Leidyklos dovana.
Susitikime INSTAGRAM, ten dalinuosi daugiau ir dažniau, tad jei įdomūs knyginiai gyvenimai, kviečiu draugauti!
