penktadienis, kovo 20, 2020

TU - Caroline Kepnes

Labai norėjau perskaityti šį trilerį. Vien tam, kad paskui galėčiau pažiūrėti serialą. Daug apie jį girdėjau, sklandė geri atsiliepimai, tik dabar labai labai gailiuosi, kad skaičiau vertimą. Bet apie tai – vėliau.
Jauna ir ambicinga studentė Gvineverė užsuka į knygyną, kuriame ji patraukia Džo akį. Vaikinas greitai nužvelgia ant kortelės esančius duomenis ir imasi medžioklės internete. Po kelių valandų Džo apie Bekę gali pasakyti daugiau, nei galima numanyti. Tik jei tiek pakaktų... Džo nori Bekės. Visos. Dabar pat, tad medžioklę iš interneto ribų greit perkelia į realybę ir užsispyręs vaikinas lengvai užkariauja merginos širdį. O, kad viskas būtų taip paprasta.
Šiek tiek sunku adekvačiai mąstyti apie tokius neadekvačius dalykus ir reiškinius, kurie aprašomi šiame romane. Mintyse vis šmėžavo klasikos kūrinys „Kolekcionierius“, kuriame vyrukas „gelbėja“ merginą nuo pasaulio ir ją myli, tad įkalina ją tiesiogine ta žodžio prasme. Beje, kas neskaitėte – labai rekomenduoju, stipresnis ir įdomesnis kūrinys, bet čia klasika, nežinau ar galima būtų manyti kitaip.
Pusę knygos ėmė juokas: pats psichas, o nori ją gelbėti nuo neva tokių pačių. Arba visokios tiesmukos fantazijos ir kitokios mintys. Nagi, juk tikrai ir mes, moterys, kartais panašiai pagalvojame, tad čia manęs nebešokiravo, tiesiog viskas susidėjo į viena, ir tada atrodo - blogai. O gerai čia nebuvo niekas: gaila buvo visų veikėjų, Džo norėjosi papurtyti, bet labiausiai stebino Bekės naivumas ir pasidavimas, alpėjimas dėl kiekvieno jo žodžio ir šiokia tokia priklausomybė.
Knygoje labai daug sarkazmo, ironijos, juodo humoro, tad man liūdna nebuvo, skaityti buvo tik linksmiau. Jei kalbėti apie rimtus dalykus: kiek tokių „gelbėtojų“ yra pasaulyje? Kiek tokių toksiškų santykių iš tiesų egzistuoja... aš dar kažkada svajojau, kad būtų nuostabu būsimą vyrą knygyne susitikti – apsigalvojau.
Ir ta dalis, apie kurią dar galvojau, ar rašyti, tačiau parašysiu, nes žiupsnelis kritikos dar niekam nepakenkė. Knyga išversta baisiai. Kažkodėl nujaučiu, kad net mano angliškai nekalbančios artimiausios skaitytojos supras, kad vietomis sakiniai absoliučiai nelogiški, vertimas – lyg su google translate; kitose vietose išvis versta bet kaip, nesigilinta į žodžių reikšmes, ypač kai jų yra daugiau nei viena. Sugadino skaitymo malonumą, ir gana stipriai, vis pagalvoju, kad galėjau kažkur ieškotis anglų kalba ir pabaigti, bet buvo labai įdomu, tad pabaigiau skaityti šitaip. Ir šiaip, ką galvojo redaktorius?
Gerai sukaltas trileris, labai lauksiu tęsinio, tikiuosi, leidykla pasitemps ir išvers kokybiškiau, o aš dar svarstau, ar noriu žiūrėti serialą, nes bijau, kad į jokį vyrą nebežiūrėsiu normaliai peržiūrėjusi ir serialą.

Susitikime INSTAGRAM, ten dalinuosi daugiau ir dažniau, tad jei įdomūs knyginiai gyvenimai, kviečiu draugauti!



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥