DAISY JONES & THE SIX – Taylor Jenkins Reid

Vienas knygas perskaitai, būna gera, lieka stiprus įspūdis, kitos nepatinka ir nepalieka jokio šleifo. O būna tokios, apie kurias pagalvojus sudunksi širdis ir nori visiems garsiai rėkt, kad ko jūs neskaitot, ko laukiate? Neapsigaukite, čia nei Dostojevskio, nei Tolstojaus ar Maupassant nerasite nė su žiburiu. Ir jei atvirai, aš pati nežinau, kodėl kol kas sakau, jog tai yra geriausia, ką skaičiau šiemet. Tiesiog jausmas. Įspūdis. Emocija, kuri ne tik tęsiasi visą kelionę kol skaitai, bet ir lieka PO. O kodėl taip stipriai, aš nežinau. Nes aš negaliu nustoti galvoti apie šią knygą. Tik liko jausmas, kad istorija nugulė širdyje labai ilgam.

Apie ką knyga? Apie muzikos grupę, apie dievukus, apie rokenrolą, seksą ir narkotikus, apie kūrybą, apie žmones, kuriems kurti buvo tolygu kvėpuoti. Grupė The Six dar nėra The Six. Tampa tokiais, o po kurio laiko prie jų prisijungia ir Daisy Jones. Kas ji? Narkotikais varoma dainų kūrėja, nejautusi nei meilės, nei šilumos, tačiau dabar jos su kaupu gauna iš publikos. Knyga pasakoja apie grupės gyvenimą, jos susikūrimą, šlovę, ir... griuvimą. Tačiau kas nutiko, kad grupė iširo?

Pradžioje Deizės gailėjau. Po to jos nesupratau. Vėliau dėl jos bijojau. Galiausiai jos nekenčiau ir ja žavėjausi vienu metu. Ne kartą esu sakiusi, kad man itin svarbu charizmatiški veikėjai. Ir ne narkotikai ją tokia šiame romane padarė, o tas vaikiškas naivumas, slypintis po jos kalės kauke. Tokį daugialypį veikėją nedažnai sutiksi. O Deizė būtent tokia – jos lengvai nepamirši.

Noriu labai trumpai paminėti kelis dalykus – ši knyga yra parašyta interviu formatu. Visa. Ir prisipažinsiu, mane tai išgąsdino, nes tai yra šis tas naujo ir nematyto. Aš įsivaizdavau, kad bus sunku susekti kas yra kas, tačiau būtent visi skliausteliai ir paaiškinimai juose gelbėjo man kailį ne kartą ir ne du. Nes veikėjų daug – ne tik šešetukas ir Deizė, bet ir jų prodiuseriai, agentai, draugai, retais atvejais – šeimos nariai. Bet būtent tai ir pavertė šią knygą unikalia. Aš mintyse regėjau veikėjus, kaip jie laisvai sugriuvę ant sofos pasakojo savo išgyvenimus, ir gėrėjausi, kaip gražiai vieni apie kitus kalbėjo. Nors kartais pasiųsdavo velniop, bet mylėjo, rūpinosi ir traukė vieni kitus iš duobės taip pat greitai, kaip ir gramzdino.

Dainų kūrimas, ambicijos, konkurencija. Menas visad toks, tad skaitydama mėgavausi. Kai jie lipo ant scenos ir keitėsi žvilgsniais, lipau ir žvalgiausi kartu. Kai jie pykosi dėl aranžuočių, pykau ir aš, norėjau vienaip, kiti veikėjai kitaip... na... ši knyga mane tiesiog įsiurbė. Norėjau išsiaiškinti, kas nutiko, kodėl grupė iširo, ir esu tikra, giliai širdyje numaniau, ko link viskas veda, tačiau neigiau, ilgai neigiau, taupiau puslapius ir mėgavausi. Nenoriu prigirti, nes esu tikra, kad ši istorija ne visiems. Bet jei jau ryšitės imti ją į rankas, pasiruoškite įsimylėti Deizę, paskui jos nekęsti. Pasiruoškite piktintis dėl diskriminacijos, kai ir vėl moteris tėra vyrams patenkinti, pasiruoškite baisėtis narkotikų kiekiais ir viso to pasaulio peripetijomis. Tačiau viso to fone atrasite ir begales gerų, mielų, malonių dalykų ir svarbių vertybių. Bent jau aš tikrai atradau.

Pasiruoškite kelionei, patirčiai. Aš tik galiu viltis, kad knyga jums paliks stiprų įspūdį, įspaudą, kad norėsite apie ją kalbėti, kad ji nepaliks jūsų minčių savaičių savaitėmis. Ir tikiuosi, kad kaip ir aš, norėsite susidaužti taurėmis viena moterimi, kuri mano akimis buvo šios istorijos Herojė. Už mus, stiprias.

Susitikime instagrame: