VISOS ALISOS HART GĖLĖS - Holly Ringland⠀

Kažkodėl skaitydama tokias knygas suprantu, kad ko gero nerasime nei vienos šeimos, kurioje nebūtų paslapčių ar traumuojančių patirčių. Tik įsitikinu, kad dauguma tų patirčių ateina ne iš kur kitur, o iš šeimos - arba būta per mažai tėvų dėmesio, arba per daug. Šiek tiek viską lemia ir socialinė aplinka, kurioje vystosi ir auga vaikas, bet visų pirma jį formuoja patys artimiausi žmonės ir jų santykis su vaiku. Būtent todėl man tokias knygas skaityti itin sunku. Kerta per emocijas, nes nekalti vaikai auga šeimose, kuriose vaikų geriau gal nė nebūtų.

Alisa Hart - maža mergaitė, kuri svajoja, kaip atsikratytų smurtaujančio tėvo ir padėtų mamai. Nelaimingo atsitikimo metu jai tas beveik pavyksta, tačiau viskas išsirutulioja į neplanuotą ir nenumatytą likimo vingį - gaisro metu žūva ne tik tėvas, bet ir mama su dar negimusiu broliuku. Devynmetė Alisa išsiunčiama pas niekada nematytą tetą Džunę į jos gėlių ūkį, kuriame gyvena likimo nuskriaustos moterys.

Visų pirma negaliu nepagirti knygos apipavidalinimo - visi puslapiai, detalės, viršelis, apgalvota iki smulkmenų. Vien knygos pavartymas ir gėlių aprašymų paskaitymas jau gali tapti tam tikra terapija. O kur dar susipažinimas su Australijos flora ir tai, kad kiekviena gėlė tikrai padeda papasakoti Alisos istoriją. Man labai patiko sekti skyrius ir jų pradžioje aprašomas gėles.

Knyga tarsi padalinta į tris dalis - Alisos gyvenimas su tėvais, Alisos gyvenimas gėlių ūkyje ir Alisos gyvenimas po gėlių ūkio. Nesu tikra, ar toks ryškus šių dalių atskyrimas man tiko ir patiko, nes daug ką lėmė veikėjų nesikalbėjimas, o tai yra pats baisiausias dalykas, kokį galiu rasti romane. Kai veikėjai nesikalba ir neva slepia didžiulę ir labai reikšmingą paslaptį, tačiau pabaigoje paaiškėja, kad tam tikrus dalykus žinojai ir numanei nuo pat pradžių. Tik tas sukurtas įspūdis visą laiką kėlė lūkestį, jog bus kažkas TOKIO. Ir nebūna. Ir kalbant atvirai, man įdomiausios būtent pradžia ir pabaiga ir pasirodė - visas vidurys buvo kupinas melo, nutylėjimų, nesikalbėjimo ir nerezultatyvių bandymų vieniems kitus pakeisti. Savanaudė man ir teta atrodo, ir pati Alisa, jau taip nukentėjusi, tiek mačiusi, nelengą vaikystę pergyvenusi, dabar turėjo taikytis su tetos aikštijimusi. Kažkaip supratau jos tolimesnius poelgius, supratau, kodėl ji supyko. Net neabejoju, kad būčiau pasielgusi taip pat. Vaikai turi išmokti ir tam tikras klaidas padaryti patys, negalim avisiškai visko už juos nuspręsti. Taip tiesiog neteisinga.

Vis tik bendras įspūdis apie knygą labai geras, jauki istorija, ir pasigraudinti buvo kur, ir pasijuokti. Ir liūdėjau ir džiaugiausi kartu su veikėjais. Gavau progą pakeliauti po, atrodytų, tokį tolimą ir sunkiai pasiekiamą žemyną. Mačiau ne vieną atsiliepimą, kai buvo kalbama, jog knyga puikiai tinka paaugliams - ir noriu paantrinti, tačiau vis tik reikėtų nepamiršti, jog čia kalbama apie tokias sudėtingas temas kaip smurtas šeimoje, tad ko gero ne kiekvienam paaugliui bus suprantami kai kurie veikėjų poelgiai.