Labai mėgstu lengvus trilerius ir to net neslepiu. Man patinka, kai įstorija mane įsiurbia vakarui ar dviems ir nepaleidžia tol, kol neužverčiu paskutinio puslapio. Taip nutiko ir su melagiu, su kuriuo lovoje praleidau beveik visą naktį.
Adamas ir Sofija bei trimetė jų dukrelė atvyksta į jaukų namelį praleisti ilgojo Atminimo dienos savaitgalio. Adamas su dukrele laiką leidžia valtyje gaudydami krabus, kol paklaiksta pamatęs vaizdą, kaip krante kažkas užpuola ir vidury baltos dienos pradangina jo mylimą žmoną. Gretimame namelyje apsistojusi Kristenos ir Konoro pora teigia nieko nematę ir negirdėję, Sofijos pėdsakai ima vėsti...
Ši knyga yra tikrai viena iš tų, kai skaitytoją įtraukia į voratinklį. Skaitydama taip ir jaučiausi – nuolat artėjant tinklą audžiančioms voro kojoms vis labiau gūžiausi ir traukiausi į toliausią kampą, tačiau išsisukti šansų neturėjau nei aš, nei veikėjai – autorius puikiai suraizgė siužetą.
Vos pirmame knygos skyriuje buvau įsitikinusi, kad jau tikrai žinau, esu tikra, viskas čia aišku. Net užsirašiau savo spėjimą ant lapelio, į kurį rašydama žiūriu ir šypsausi – nieko neatspėjau, viskas į savo vietas ėmė dėliotis tik likus geriems penkiasdešimčiai puslapių iki pabaigos.
Visi veikėjai vyrai pasirodė gana per daug savimi pasitikintys egoistiški narcizai, tad tai galėjo tapti gana aiškia pranašyste akylesniam skaitytojui, ypač žinant, kur dažniausiai nuveda perdėtas pasitikėjimas savimi.
Lengvas, neįpareigojantis trileris. Ne iš tų aukštos prabos, tad ir nekeliu aukštos kartelės, tačiau kaip pramoginį vertinu labai gerai. Mane apgavo. Ir ne kartą. Pakako to, kiek kartų buvau apvyniota aplink pirštą. Būsimiems skaitytojams rekomenduoju skaityti labai atidžiai, nes visos detalės čia tikrai svarbios.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
