Steinbeką drįstu vadinti savo didžiausiu šių metų atradimu, nors kol kas perskaičiau tik vieną jo knygą. Tikrai nepuolu jos vertinti pačiais aukščiausiais balais, nes buvo daug visko nelabai reikalingo ir išmušančio iš vėžių, tačiau bendras įspūdis tikrai stiprus.⠀
Romano centre Itenas Alenas Houlis ir jo žmona bei vaikai, taip pat jo parduotuvėlė bei paprastas, pečius slegiantis gyvenimas. Itenas sunkiai kapstosi, kaltina save dėl finansinės padėties, suka galvą kaip čia prasimanius daugiau pinigų ir išgelbėjus savo gerą vardą. Į galvą ateina ne viena idėja, o ir aplinkybės susidėlioja taip, kad žmogui tenka rinktis – sėkmė ar moralė?⠀
Pripažinsiu, šioji knyga namuose mėtėsi ne vienus metus, vis ją matydavau, tačiau rankos taip ir nekilo ją skaityti. O dabar, tiesiog vedina smalsumo nutariau, kad jau metas pačiai įsitikinti, kodėl visi taip gerai atsiliepia apie Steinbecko knygas. Romano centre – mažas miestukas. Visi viską apie vieni kitus žino, visi viską mato ir pastebi, vieni kitais pasitiki. Tačiau manipuliacijos ir nešvarių žaidimų čia netrūko. Tik matote, romanas toks... kitoks. Juk ne trileris, tai kai kurie nešvarūs dalykai buvo tokie tylūs, ir taip painiai nupasakoti, kad skaityti teko įdėmiai norint nepasiklysti melo ir suktybių labirintuose.⠀
Mane žavėjo Iteno bendravimas su žmona, visi meilūs žodeliai ir žodelyčiai čia vertė ne raukytis nuo perspausto deminutyvų vartojimo, o šypsotis. Čia jau rašytojo talentui kurti veikėjus reikia dėkoti, kai įprastai labai erzinantys dalykai net patinka.⠀
Šiaip nėra linksma ši knyga, man tie moraliniai klausimai ir dilemos niekada nuotaikos labai nepakelia, nes pasirinkimai įprastai būna sudėtingi ir rezultatai gali brangiai kainuoti. O čia... čia liko nustebintas Itenas, nustebau ir aš. Kaip viskas kartais gali apsiversti per kelias akimirkas, ir kaip tos kelios akimirkos gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Priverčianti susimąstyti tiek knyga, tiek ir jos pabaiga.
Susitikime instagrame!
