Mane vis tik žavi istorijos, apie kurias nepatogu kalbėti. Žodžiai, kuriuos kalbėdami ištariame pritildytu balsu, kad jei netoliese esantys jei išgirstų, nepakrauptų nuo pokalbio temos. Kiek tokių žodžių galite sau įvardinti? Seksas, pedofilas, lesbietė, vibratorius... ech... galima vardinti ir vardinti, tik tyliai. Patyliukais, kad nepagalvotų ko nors netinkamo tie, kurie tavęs nė nepažįsta. Ir tada atsiranda tokios knygos. Istorijos, prisiminimai, nepagražinta realybė apie tai, kaip senas diedas po mokyklos prie vartų laukia keturiolikmetės, kurią parsives namo pamylėti.⠀
Skaičiau išsižiojusi. Nesupratau, kaip tai yra įmanoma. Protu nesuvokiama. Ir dar mama leido. Jei nesiviešinsit, pirmyn. Nes juk myli. Nes juk ji jo mūza. Nes vyrams taip galima.⠀
Kita vertus, skaitydama pagalvojau ir apie tai, kad su metais tos normos keičiasi – kažkada dvylikametės buvo ištekinamos, o penkiolikos gimdė vaikus. Ir tuomet tai buvo norma. Kažkur pasaulyje santuokas suplanuoja ir žmones, kartais net nemačiusius vienas kito, ištekina tėvai – ir tai jų kultūroje yra norma. Kai kuriose šalyse nuotaka privalo būti „skaisti“ – nors mokslininkai jau seniai paneigė šį fenomeną – ir ten tai yra norma; visi žinome, jog išimčių šioje situacije gali būti begalės. Pavyzdžių ne vienas ir ne du, kai būtų galima sakyti, jog... na nieko čia baisaus tai Vanessai nenutiko.⠀
Bet aš manau truputį kitaip. Ir šioje situacijoje kaltinti norėtųsi tėvus. Tėvą, nes apleido ir mamą, nes leido. Nes užsimerkė, kažkodėl įsivaizdavo, kad paleisti paauglę, pažeidžiamą dukrą nuo grandinės yra normalu. Leisti jai lipti ant seno diedo ir jam ant jos yra tinkama popamokinė veikla. Palikti dukrą pačią kovoti su visomis manipuliacijomis, kurios su metų metais tik augo... ir galiausiai pavirto traumomis.
Juk ir mes prisimename dar visai neseniai nuskambėjusią režisieriaus istoriją, kuri labai greitai buvo nutildyta. Kūrėjas ir toliau kuria. Apie jį rašomos knygos. Jis ir toliau garbinamas savo nišoje, ir aš tikrai tikiu, jog taip yra todėl, kad jis vyras. Iš šito mėšlino naratyvo mūsų visuomenė niekaip neišlipa. Iki šiol. Ir mūsų aplinkoje nei tekinti skaisčias mergeles nebėra norma, nei tuoktis vienas kito nemačius, nei deginti našles. Bet va gali merginas nuskriausti, ir jei skriaudžiant karūna sudreba ant galvos, tai tuojaus kažkas ateis ir pataisys, kad nuo galvos nenulėktų.
„Jei suaugusiojo ir <...> nepilnamečio lytiniai santykiai yra nelegalūs, kodėl toks elgesys toleruojamas, kai juos užmezga elito atstovas – fotografas, rašytojas, kino kūrėjas, dailininkas? Atrodytų, kad meninkai priklauso atskirai kastai, tarsi jie dorybingesni, todėl iš mūsų sulaukia neribotą galią suteikiančio mandato, o už jį atsilygina tik originalia ir nusistovėjusią tvarka gaunančia kūryba – tarsi išskirtinėmis privilegijomis disponuojantys aristokratai, nuo kurių galybės abstulbę ir apakę būtume netekę teisės jų teisti.“
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
