Mitologija, pasakos, magija, dievybės - tie dalykai, kuriais galbūt netikiu visa širdimi, tačiau jie visuomet mane domino. Vaikystę praleidau skaitydama pasakas, vėliau, kai mokykloje mus supažindino su mitologija, perskaičiau ne vieną mitą, tad vardai, apie kuriuos skaitome Miller romanuose, galbūt painūs ir tikrai maišosi, kas ten kieno žmona ar vyras buvo, tačiau yra bent jau iš dalies girdėti. O tai skaitant knygą netrukdo. Ir pagalvojau ne kartą, kad būtų visai įdomu perskaityti didesnės apimties kūrinius apie kai kuriuos herojus.
Madeline Miller ėmė ir tai padarė - papasakojo apie Achilą, o vėliau ir apie Kirkę. Ir abi knygos mane sužavėjo. Kai „Kirkėje“ buvo pasakojama per gana stipriai feminizmo persunktą tekstą, tai čia vyravo diskriminacija, patyčios, dilemos, kai esi kitoks. Meilė tarp vyrų, bet ne ką silpnesnė, nei gali patirti bet kuris iš mūsų. Autorė Achilo atveju tikrai nemažai dalykų pakeitė, o kai kurie nė nebuvo paminėti. Čia daugiau žmogiškumo, nei dieviškumo. Viso romano ašis - Achilo santykis su Patroklu, kuris ir pasakoja apie jų pažintį, meilę, ryšį ir garsųjį Trojos karą.
Istorija mane įtraukė nuo pat pirmųjų puslapių. Visas tekstas - tai tobulas pavyzdys visiems, kaip turi būti parašyta gera lengvo turinio knyga. Žinoma, čia jau atskiros padėkos ir vertėjai, nes be jos knyga nebūtų tokia, kokia yra išleista. Bet manau visi sutiks - tam, kad būtų geras vertimas, reikia turėti ir iš ko versti. ⠀
Istorija mane įtraukė nuo pat pirmųjų puslapių. Visas tekstas - tai tobulas pavyzdys visiems, kaip turi būti parašyta gera lengvo turinio knyga. Žinoma, čia jau atskiros padėkos ir vertėjai, nes be jos knyga nebūtų tokia, kokia yra išleista. Bet manau visi sutiks - tam, kad būtų geras vertimas, reikia turėti ir iš ko versti. ⠀
“Vieniems skirti ištisi epai, kitiems - tik eilutė.”⠀
Miller tik įrodo tai, pasirinkdama kitokius veikėjus, nei kad Heraklis, Dzeusas ar Atėnė ir apie juos kalbėdama. Autorė, toks jausmas, rinkosi tuos, kurie šiandien būtų aktualūs. Kai vyksta tokios aršios diskusijos dėl LGBT+ bendruomenės, antraštės juk mirgėte mirgėtų Patroklo ir Achilo santykiais, jeigu jie būtų šiuolaikiniai žmonės. Tačiau ir tuomet jiems dėmesio netrūko. Pletkai sklido, žmonės kalbėjo. Ir jų situacijoje viską labiau nulėmė hierarchija, nei tai, kad du berniukai, vėliau paaugliai, galiausiai vyrai, miega kartu.
O suvis labiausiai mane žavėjo jų meilė. Ypač dėl palaikymo, kai Patroklas visą save atiduodavo. Bet ne aklai, ne pasiutusiai neapgalvotai. o būtent tiek, kiek Achilui reikėjo tuo metu. Spyrio į užpakalį - gavo. Pagyrimo - gavo. Jautresnių žodžių ir emocionalesnių pareiškimų - Patroklas ir šių laiku suveikdavo. Santykiai mane žavėjo. Gera skaityti knygą, kurioje neradau toksiškų jų apraiškų. Rožinų akinių fazė? Kam jos nebūna. Pavydas ar nesutarimai? Nėra namų be dūmų. Bet šiuo atveju nejutau ir tos nesveikos konkurencijos ar bandymų manipuliuoti. Atgaiva.
Lauksiu ir skaitysiu visas knygas, kurias parašys ši rašytoja. Mačiau, kad rašo knygą apie Šekspyrą. Ir tikiuosi didybės, nes tiek saloje gyventi su Kirke, tiek kovoti ir būti apsuptai Achilo ir Patroklo meilės man labai patiko. Puikus romanas, rekomenduoju.
O suvis labiausiai mane žavėjo jų meilė. Ypač dėl palaikymo, kai Patroklas visą save atiduodavo. Bet ne aklai, ne pasiutusiai neapgalvotai. o būtent tiek, kiek Achilui reikėjo tuo metu. Spyrio į užpakalį - gavo. Pagyrimo - gavo. Jautresnių žodžių ir emocionalesnių pareiškimų - Patroklas ir šių laiku suveikdavo. Santykiai mane žavėjo. Gera skaityti knygą, kurioje neradau toksiškų jų apraiškų. Rožinų akinių fazė? Kam jos nebūna. Pavydas ar nesutarimai? Nėra namų be dūmų. Bet šiuo atveju nejutau ir tos nesveikos konkurencijos ar bandymų manipuliuoti. Atgaiva.
Lauksiu ir skaitysiu visas knygas, kurias parašys ši rašytoja. Mačiau, kad rašo knygą apie Šekspyrą. Ir tikiuosi didybės, nes tiek saloje gyventi su Kirke, tiek kovoti ir būti apsuptai Achilo ir Patroklo meilės man labai patiko. Puikus romanas, rekomenduoju.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
