Nenoriu perduoti nusistatymų ar kažkokios nuomonės tik dar skaitysiantiems, bet čia tikrai knyga apie nevykėlį. Apie absoliutų asilą, o ne vyrą. Aš taip aštriai, bet kad nežinau kaip kitaip ir bepasakyti. O blogiausia tai, kad nors ir realybėje tokių pažįstu ir žinau, kad tikrai yra taip besielgiančių žmonių, skaityti buvo labai įdomu. Ne todėl, kad būtų piktdžiugiškai smalsu, ką dar pridirbs, bet tiesiog norėjos sužinoti kaip viskas baigsis.
Romane pasakojama apie Fioną ir Bremą – du žmones, kurie gyvena ramų gyvenimą, tačiau vieną dieną Fi grįžta namo ir pamato, kad į jų namus kažkas kraustosi. Kol moters porą dienų nebuvo, jų namas buvo parduotas kitai šeimai ir jų daiktai iškraustyti. Ką? Kaip? Kodėl? Ir pats didžiausias klausimas – kur Bremas? Telefonas išjungtas, o vyras tarsi skradžiai žemę prasmegęs.
Istorija pasakojama iš jų abiejų perspektyvos ir mes labai greitai suprantame, kad čia bus vyro kaltė. Net labai greitai, tad kaži ar ką išduodu. Bet detalės – kaip ir kodėl – čia jau kita istorijos dalis. Ir vis tiek skaitant galvoje sukosi vienintelė mintis – Bremas tiesiog idiotas. Žmona, vaikas, namai, o atsakomybės jausmo lygiai nulis. Labai pykau skaitydama beveik visą romaną. Ir nemažai ką nuspėjau. Bet tai netrukdė, tai tiesiog elementarios psichologijos ir gyvenimo pamokos, kai imi kiaurai permatyti žmones, kurie yra linkę manipuliuoti ir meluoti.
Nevadinčiau šios knygos trileriu, nes nelabai čia įtampos buvo, o veikėjai nervus tampė tiek skaitytojui, tiek vienas kitam. Greitas skaitinys, bus ir apie ką pagalvoti, ir dėl ko papykti. Ir dar pabaiga galbūt nustebins, nes net jei ir atspėsit, vis tiek bus įdomu skaityti iki pat paskutinio puslapio.
