Atradimų metai. Džiaugsmo metai. Šiemet mano skaitymo patirtys pasipildė vidine laisve skaityti ką noriu, kiek noriu, kada noriu. Be jausmo, kad kažką kam nors esu skolinga. Su ana jausena gyvenau netrumpai, tai visai gera nusimesti pančius ir viską tiesiog… paleisti.
Šiemet skaitymą apmažino metų pradžioje prasidėjęs karas – gal mėnesį negebėjau susikaupti. Po to mintys ėmė kažkaip dėliotis, supratau, kad ilgai nuolatinėje įtampoje būti nėra gerai, ėmiau kiek mažiau lįsti į medią ir grįžau prie knygų. Taip pat šiemet būta ir ne vienos kelionės – jų planavimas ir buvimas jose taip pat sumažina galimybę skaityti. Tačiau…
Per metus vis tiek perskaičiau 86 knygas. Ir kelis kartus save nustebinau.
Tai buvo pati pirma knyga, kurią šiemet skaičiau. Ir taip, ji – viena geriausių:
„Rūstybės kekės“ – John Steinbeck
Gal greičiau galima gauti trečiąją dalį, aaaa?
„Seserų varpai“ ir „Heknių audinys“ – Lars Mytting
Kai myli autorių, skaitai ir vertimą į kitas kalbas…
„Monsieur Linh and His Child“ – Philippe Claudel
Labai graži ir jautri knyga:
„Mes pradedame nuo pabaigos“ – Chris Whitaker
Istorija apie žirafas, gerumą ir kelionę per valstijas...
„Į vakarus su žirafomis“ – Lynda Rutledge
Jėzaus istorija, papasakota moters – labai stipru, nors skaitant žinai apie būsimus siužeto vingius, ir apie pabaigą...
„Troškimų knyga“ – Sue Monk Kidd
Itališkas perlas:
„Tu ir esi kolibris“ – Sandro Veronesi
Dar viena knyga apie keliones, bet kokia puiki, kokia stipri:
„Kelionės su Čarliu“ – John Steinbeck
Ir prisipažinsiu – tikrai metų geriausia:
„Anglų kalbos žodynas“ – Akvilina Cicėnaitė
Dar viena graži, lėta, rami knyga:
„Gustavo sonata“ – Rose Tremain
Visiškai ištaškė, labai labai geras detektyvas – šeimos drama:
„Karalystė“ – Jo Nesbø
Ir dar noriu paminėti porą negrožinių, saviugdos knygų, nes abi labai patiko ir užvirė mintis ilgam:
„Nesutramdyta“ – Glennon Doyle ir „Didi Magija“ – Elizabeth Gilbert
