trečiadienis, rugsėjo 28, 2016

Skaitadieniai 2016 - 2 dalis

Philippa Gregory – RAUDONOJI KARALIENĖ
Kol kas pati silpniausia iš šios autorės knygų, kurias skaičiau. Suvokiu, kad religija Margaretai buvo ypač svarbi, tačiau mane šiek tiek glumina, ka ji buvo tiek tos religijos apakinta ir tokia naivi... na o šiaip buvo įdomu skaityti iš kitos pusės nei Elžbietos, pamatyti, kaip jai visi pavydėjo ir laikė ją ne vietoje atsidūrusią vargetą, o jos mamą ragana... kažkaip šiek tiek kitoks įspūdis buvo susidaręs perskaičius anas dvi.

Joanne Harris – GERVUOGIŲ VYNAS
Silpniausia iš visos trilogijos, net kažkiek nuspėjama, tačiau labai sužavėjo. Vyną dievinu, tad apie jo gamybą buvo be galo įdomu ir smalsu skaityti. Ypač patiko vynų suasmeninimas, personifikacijos. Jų pokalbiai, mintys. Pati istorija gražiai išsinarpliojo, Pranzūzijos kaimo aprašymai labai jaukūs, veikėjai įtikinami. Jaukus romanas. 

Lucinda Riley – MERGAITĖ ANT JŪROS SKARDŽIO
Va čia tai knyga, kol kas pati geriausia skaityta šiemet. Sužavėjo visi iki vieno veikėjai, istorijos vingiai ir posūkiai... man visada labai skausminga skaityti apie tokius moterų likimus, kuomet atrodo viskas gerai gerai, ir bum, vėl viskas sugriūna tarsi kortų namelis. O atstatant tą namelį kiekvieną kartą veikėjos subręsta ne pagal metus ir prisideda tokius kiekius patirties ir bagažo... o dar sako, kad vyrai yra stiprioji lytis. Aš ne feministė, bet nė velnio. Bet kuriuo atveju, šis romanas tarsi emocijų bomba. Verkiau beveik kas šimtą puslapių. Knygą šiuo metu skaito mama, sakė žiauriai patinka. O jai įtinka ne bet kas. Rekomenduoju ir nekantrauju perskaityti kitas autorės knygas. 

Shilpi Somaya Gowda – SLAPTA DUKTĖ
Romanas apie Indiją ir tėvų meilę. Ir apie tai, kad ne visada viskas yra taip, kaip atrodo. Ne visada beširdis atrodantis žmogus viduje nesigaužia visą gyvenimą... ne visada tėvai, kurie palieka ar atiduoda savo vaikus, turi išeitį.  Kartais paprasčiau yra kitą apsaugoti, galbūt meluojant, galbūt pasielgiant taip, kad tau neatleis, tačiau bent jau jausiesi padaręs viską ką galėjai kito žmogaus atžvilgiu, esant aplinkybėms tokioms, kokios jos yra. Knyga labai lengvai skaitosi, veiksmas įdomiai sudėliotas, tikrai likau maloniai nustebinta. 

Jodi Picoult – LEMTINGAS SUTAPIMAS
Vėlgi knyga apie šeimą, vertybes, santykius. Ir apie tai, ką gali padaryti liūtė, palietus jos jauniklius. Skaudi tema, pedofilija.  Ir kažkodėl šįkart labai greitai išsiaiškinau kas kaltas, na ne iki galo, tačiau bent jau iš kurios pusės tų kaltųjų ieškoti, nes kažkaip atrodė įtikinamiausia. Va todėl ir nesu tikinti. Nes nėra nieko švento. Labai greitai perskaičiau, viduryje net mąsčiau, kad ką ten taip ilgai dar aiškinsis... ir tada bomba... tačiau pabaiga kiek nuvylė ir nenustebino, nors visuose atsiliepimuose buvo kalbama, kad pabaiga pritrenks. Matyt, jau per daug Picoult esu skaičiuosi, kad nežinoti, ko tikėtis. Bet kuriuo atveju, labai rekomenduoju. Ypač mamoms-liūtėms.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥