penktadienis, sausio 06, 2017

Trys savaitės kelyje: septinta ir aštunta dienos


Birželio 27-28d. – SEPTINTA-AŠTUNTA DIENOS

Aveiro – Tomar - Sintra

Rytą atsikeliu, Cesar turi keliauti į darbą, o aš į kitą savo stotelę – Tomar. Vėl tolsiu nuo vandenyno, tad žinau, jog kankinsiuos ir vėl. Susikraunu daiktus, su Cesar išsiskiriame – jis keliauja į darbą, o aš ieškoti stoties. Žemėlapio neturiu, kada kitas autobusas ar traukinys net neįsivaizduoju, vėl einu vedama nuojautos. Galiausiai sustoju kavinukėje kavai (buvo skaniausia kava gerta per ilgą laiką), sumoku už didelę kavą su pienu gal aštuoniasdešimt euro centų, pasinaudoju WIFI ir susirandu, kad kitas traukinys, vykstantis į Tomar visai neužilgo, tad pajudu. Stotį randu greitai, nusiperku bilietą ir įsėdu. Persėdu Coimbra stotyje, deja, į patį miestą nusprendžiu nevažiuoti. 

Atvykus į Tomar tiesiog einu vedama nuojautos ir pataikau – matau ant kalno stūksantį vienuolyną. Su Danieliu susitarėme susitikti prie turizmo agentūros (kuri, deja, nedirba).

Tomar – miestukas pačiame Portugalijos viduryje. Buvęs prekybos centras. Įsikūręs pačioje derlingiausioje Portugalijos dalyje, auginami figmedžiai, riešutai, alyvmedžiai. Sklando mitai, kad mieste stūkso dideli Tamplierių lobiai...










































Danielis turėjo reikalų, mane paliko vieną, tad nuėjau iki parduotuvės ir šiaip maliausi po miestą, nes žinojau, kad rytoj įėjimas į vienuolyną nekainuos, plius eisiu labai ankstų rytą, kai nebus didelių eilių ir taip karšta. Saulei besileidžiant grįžau į Danielio namus, vakare vyko likeriukų degustacija, įdomūs pokalbiai, dušas ir saldus miegas.

Atsibudau anksti. Metas kopti į kalną.

Įžymiausias objektas miestuke, Tamplierių ordino įkurtas Kristaus vienuolynas. Vėlai 12a. įkurdintą ant kalno tvirtovę sudaro pilis ir vienuolynas su bažnyčia. 

























Aplankius vienuolyną susikroviau mantą ir susitikau su Danieliu, kuris, važiuodamas į koncertą Lisabonoje pasiūlė mane nuvežti iki jos, iš kurios aš judėsiu į Sintrą.

Sintroje atsidūriau jau vakare - kontrastas po šiaurinės Portugalijos, traukiny toks jausmas, kad vien juodaodžiai... nejaukiai pasijutau net nebūdama rasistė...  hostelyje palikau daiktus ir po miestuką pasivaikščiojau, nors buvau labai pavargusi... grįžusi užmigau nesulaukusi gal nė dešimtos...

Pasakų miestelis... ir čia tik pradžia...































Ryt nauja diena, nauji atradimai :)

1 komentaras:

  1. Oj, Portugalija.. Taip seniai noriu ją aplankyti, nes visi tik aikčioja aplinkuj kaip ten gražu :D Arčiausiai mano pasiektas taškas prie Portugalijos buvo kelionė į Madeirą, kuri kaip ir priklauso Portugalijai, bet yra gan toli nuo jos. Madeira tikrai fantastiška - gamta žadą atima, salos mažumas irgi duoda savotiško žavesio - gali apkeliauti ir kažkaip triukšmo mažiau nei žemyne, net nežinau kaip paaiškint. Bet į Portugaliją tikrai kada nors nuvažiuosiu - tavo nuotraukos tik įrodo, kad verta - toks paprastas grožis, neperkrautas, saulėtas ir su pietietišku chill jausmu ;)

    AtsakytiPanaikinti

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥