Sudėtinga knyga. Sudėtingai parašyta, nors ir pažiūros gana lengvai skaitosi, bet kai pradedi kapstyt giliau, bandai įžvelgti dalykus, kuriuos autorius paslėpė, lieki suglumęs. Bent aš likau.
Labai nelaimingas Williamo Stounerio gyvenimas – nuo atsiribojimo nuo šeimos, iki labai nelaimingos santuokos... ir ta santuoka, jo susižavėjimas Edita tarsi buvo jo gyvenimo išsūkis. Nežinau, ar jis buvo toks savimi nepasitikintis, ir manė, kad nieko geriau nebeturės, ar tiesiog priėmė šią moterį į savo gyvenimą tarsi bandymą, eksperimentą... maždaug, aha, pažiūrėsim, kaip čia bus, nes kuo toliau, tuo įdomiau. Gaila buvo jo skaitant. Labai gaila. Tas Editos personažas toks ganėtinas jo atspindys, tik mažiau kalbantis. Gal todėl ir tuokėsi, kad joje matė save.
Patiko ir akademinė romano dalis – gal net labiau nei jo meilės ir šeimos peripetijos, buvo smalsu, kaip pasibaigs jo konfliktai su studentais ir kolegomis. Tokie principingi žmonės, geriau kankinsis, nei nusileis. Kiekvienas už save, pamirštas komandinis darbas. Ir šiaip didelė dalis jo pasirinkimų buvo pasmerkti kitų – tiek jo nenoras eiti į kariuomėnę, tiek mokymo ypatumai. Na bet kuriuo atveju, nepamenu, kada būčiau aptikusi tokį įstabų personažą kaip Stouneris.
"Kartais paniręs į knygas, staiga suvokdavo, kiek dar daug dar nežino, kiek daug dar neperskaitė, ir ta dvasios giedra, kurios jis siekė šitaip sunkiai dirbdamas, susidrumstė, kai suprato, kiek mažai laiko jam liko gyvenime perskaityti tokiai gausybei knygų ir sužinoti tam, ką privalėjo sužinoti."
Stipri knyga, daug psichologijos ir svarstymų, kiek žmogus pasirenka, ir kiek jo pasirinkimai vėliau velkasi iš paskos visą gyvenimą. Bandžiau internete atkapstyti kiek autobiografijos romane yra... kažkaip neradau, išskyrus tik sutampantį universitetą ir autoriaus/personažo pareigas, tad manau galimas daiktas, jog akademinė aplinka tikrai paimta iš realybės, o visa kita jau autoriaus fantazijos vaisiai...
Rekomenduoju, bet tai tikrai nėra lengvas paplūdimio romanas. Neapsigaukit.
