penktadienis, rugsėjo 14, 2018

ESEKSO SLIBINAS – Sarah Perry

Oj kokia nuostaba mane ištiko skaitant šį romaną. Viktorijos laikai. Pats „derlingiausias“ amžius ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visoje Europoje; tobulėja pramonė, mokslas, medicina, žmonės įgija daugiau teisių (su keliomis išimtimis). Jeigu jie yra mieste ir gali daugiau lengvai pasiekti. Būna juk panašios situacijos ir šiais laikais, kuomet miestas ir kaimas, o ypač žmonės juose, skiriasi kaip diena ir naktis. O šis romanas būtent apie kaimo gyvenimą.

„Esekso slibinas“ – labai keista knyga. Tiesiog neįprasta. Pasakojimas atskleidžia XIX amžiaus pabaigos intrigas ir problemas, puikiai sukuria kontastą tarp miesto ir kaimo, tarp vidutinės ir aukštesniosios klasių.

Kora – jauna moteris, po vyro mirties viską meta ir pasiėmusi sūnų atvyksta į Eseksą tirti įvairių uolienų ir fosilijų. O miestelis susikaustęs, visi žmonės įbauginti pelkynuose ir dumblynuose gyvenančio slibino. Kora netrunka susipažinti su klebonu Viljamu Ramsonu ir jo nuoširdžia ir šilta žmona Stela. Lyg ir vyktų normalus gyvenimas, tačiau Kora netrukus išgirsta legendą apie slibiną ir ja susidomi, o miestelyje pradeda dėtis keisti dalykai...

Labai daug kartų skaitant vis reikėjo grįžti. Perskaitai pastraipą dvi ir supranti, kad nieko nesupratai. Tekstas labai gražus, turtinga ir spalvinga kalba leidžia mėgautis, nors skaityti nebuvo lengva. Tikrai ne atostogų romanas.

Vėl eilinį kartą menkinami dalykai, apie kuriuos nežinoma – medicina, ypač chirurgija, nes juk kaip galima pjaustyti dievo kūrinį? Mergaitė svajoja būti gydytoja? Nebus! Vaikas keistai elgiasi - jo reikia bijoti. Šiais laikais suprantame, kad ko gero vaikas – autistas. Ir dar begalės tokių pavyzdžių, puikiai iliustruojančių, kaip iš tiesų mes patobulėjome. Nors dar tikrai yra kur. Diskriminacija tarsi peršoka nuo vienų, ant kitų, kurie atrodo, kalba, ar tiesiog gimsta kitokie.

Tie, kurie nemėgstate fantastikos, nesileiskite atbaidomi pavadinimo.  Nors skaitant, patikėkite, minčių kyla visokių – tikrai buvo keli nejaukūs epizodai, kuomet ta gotikinė nuotaika prasiskverbia iki kaulų smegenų... ne fantastikos ir ne slibinų reikia bijoti. Ne tamsos, kuri nusileidžia kartu su saule, o tamsumo savo galvose, neišprusimo. Bandos jausmo, paskalų, smegenų plovimo; kas keisčiausia, būtent klebonas šioje istorijoje buvo tas, kuris mąstė racionaliai ir logiškai. Knyga labai priminė H.Kent „Gerieji žmonės“, tad garantuoju, kam patiko ana, patiks ir ši.

Pasikartosiu – tai labai keista knyga. Kas tikitės daug veiksmo, slibinų skerdynių, kraujo, kovos – to bus nedaug ir kiek kitokiomis aplinkybėmis. Kai ties knygos viduriu maniau, kad ech... kaip man čia ją greičiau pabaigus, tai vėliau viskas stojo į savas vietas ir skaityti pasidarė daug įdomiau. Man tiesiog patinka knygos, kurios priverčia apie labai daug ką pagalvoti.

Dar kartą didelis ačiū leidyklai Baltos lankos už proto mankštą ir gražų tekstą! Beje, jūsų vertėjai NUOSTABŪS. Reta leidykla leidžia knygas be korektūros klaidų ir su stipriu vertimu.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥