penktadienis, rugsėjo 14, 2018

LAIMĖ PO DORDONĖS RIEŠUTMEDŽIAIS – Catherine Isaac

Ar žinot, kaip būna, kad vienos knygos iškart patraukia – nors ir su ganėtinai mažai atskleidžiančia anotacija, o galbūt vieta, kurioje bus vystomas siužetas... tai ši patraukė kažkuo, tik iki šiol nežinau kuo. Pavadinimas banalus, visiškai nesudomino, anotacija... na bent jau tema pasirodė šiek tiek įdomesnė ir arčiau realybės... taigi, nežinau kodėl, bet labai optimistiškai nusiteikusi čiupau šį romaną.

Džesė jau dešimtmetį viena augina sūnų, kadangi santykiai su vaiko tėvu nenusisekė – visi Adamo lakstymai palei moterų sijonus galiausiai ją privertė priimti svarbų sprendimą. Džesės motina guli mirties patale, tačiau pasiūlė dukrai važiuoti į Dordonę, į Prancūziją, pas buvusią gyvenimo meilę vien tam, kad sūnus gautų progų pabūti su tėvu. Arba kad tėvas pabūtų su sūnumi. Iš paskos Džesė prisikviečia ir draugų, kad jai pačiai nebūtų taip nejauku leisti laiką su Adamu.

Atvykus į Prancūziją – tušti pažadai, Adamas su nauja „meile“, užimtas, laksto po susitikimus, o Viljamas, dešimtmetis jų sūnus nuolat nuviliamas. Skaitant ne vieną ir ne du kartus norėjosi Adamą gerai papurtyti.

Labai patiko ir praeities motyvai – tiek pasakojimas apie Viljamo gimimą (toje situacijoje nors galva sieną daužyk), tiek istorijos apie Adamo ar Džesės tėvus. Viskas iš kažkur ateina – tiek nenoras turėti vaikų, tiek keisti santykiai su tėvais. Kaip sakoma, lazda turi du galus. Visada. Pamąsčius iš kitos pusės, juk mūsų niekas nemoko kaip būti gera mama ar geru tėvu. Viskas būna nauja, pirmas kartas dažniausiai viskam. Ypač pirmas vaikas dažniausiai būna tarsi bandomasis triušiukas. Suprantama, kad tėvų klaidos skaudina, ypač kai jų nenorima pripažinti... bet... ar patys galėtume geriau?

Šioje istorijoje nemažai ir paslapčių. Ir pagalvojus, jei ne tos paslaptys, galbūt Džesei nė nebūtų reikėję vienai auginti sūnaus? Tiesiog labai nedėkingai susiklosčiusios aplinkybės. Deja, taip labai dažnai būna ir gyvenime, kai matome tik tai, ką norime matyti.

Ir žinoma, pagrindinė tema, gal greičiau, knygos problema – liga. Nepagydoma. Nenuspėjama ir priverčianti kankintis visus aplinkui. Bet kartu ir suvienijanti šeimas, sugrąžinanti viltį ir padedanti mylintiems vėl sugrįžti vieniems pas kitus.

Labai optimistiška istorija. Gražiai parašyta. Tik man šiek tiek pritrūko išbaigtumo, norėjosi sužinoti daugiau ir apie kitus veikėjus, ne tik Adamą su Džese... bet knygą tikrai rekomenduoju. Bent aš keliose vietose graudinausi, kad nesakytumėt, jog neįspėjau – servetėlės prie šios knygos – būtina.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

♥ Man labai patinka skaityti Jūsų komentarus ir į juos atsakyti :) ♥