Visų pirma pradėsiu nuo to, kad atsiprašau tų, kurie skaityti anglų kalba negalit. Aš, prieš kelias dienas supratusi, kad mano akademinės atostogos į pabaigą, ir kad netrukus teks vėl kibti į mokslus, nutariau, kad bent kas kelintą knygą perskaitysiu anglų kalba. Rinktis tokiais atvejais nėra labai lengva, net ir geri įvertinimai goodreads ne visada gelbėja. O paėmus į rankas šią knygą, skaitėsi kaip per sviestą, kol nepradėjo sudėtingėti tekstai, turinys, žodynas... tada akimirkai dviem stojau, atsikvėpiau ir kai kurių žodžių reikšmes susiradau žodyne. Nes jei jau yra galimybė išmokti ką naujo, kodėl to nepadarius.
Debiutinis autorės romanas prasideda Tinos laišku į Silkeborgo muziejų Danijoje, teiraujantis apie Tollundo žmogų – mumiją – muziejaus eksponatą. Pati to nesitikėdama, Tina gauna atsakymą, tik, deja, iš kito žmogaus, nes tas, kam laiškas buvo skirtas, jau seniai miręs. Taip visiškai netikėtai prasideda Tinos ir Silkeborgo muziejaus kuratoriaus Anders draugystė laiškais. Oficialiai prasidėjęs susirašinėjimas keliauja nuo temos prie temos, abu žmonės atsiveria, pradeda pasakotis apie savo šeimas, žmonas, vyrus, santykius, vaikus, sėkmes ir nesėkmes. Pokalbiai su kiekvienu laišku gilėja ir asmeniškėja.
Romane be galo svarbus tėvo vaidmuo. Ir mamos rolė. Ir kokios santuokos yra skirtingos, bet tuo pačiu ir panašios. Laiškais diskutuojama, nebijoma nesutikti, tačiau viskas daroma labai šiltai ir nuoširdžiai. Tiek Tina, tiek Anders vienas kitam aprašo nemažai dalykų, ir skaitant justi, kaip atsiranda jausmai. Ne tik iš to, ką jie rašo, o kaip. Kuomet kreipiniai ir atsisveikinimai pradžioje oficialūs, tai po to pasirašoma jau „Su meile...“. Nenoriu atskleisti daug smulkmenų.
Šiaip tikrai nebijau skaityti knygų anglų kalba. O ir nesuprantamus žodžius pasitikslinti žodyne man negėda (tą patį rašydamas laiškus darė ir danas Anders), bet dėl kalbos grožio ir poetiškumo kartais vis pagalvodavau, kiek vis tik mažai aš moku. Koks siauras yra mano aktyvusis žodynas. Skaitant kai kurias vietas tekdavo grįžti ir ištisas pastraipas skaityti darsyk.
Buvo įdomu, stipru, emocionalu. Aš save labai stipriai investuoju skaitydama, susitapatinu su veikėjais. Bandau atsidurti jų vietoje bent mintyse. Vis pamąstau apie santuokos prasmę ir reikšmę. Kaip žmonės atsiduria situacijose, kuomet patys nebesupranta, kodėl viskas griūva... kas vyksta, ir kodėl? Įdomios pasirodė diskusijos apie neištikimybę. Ir tikrai, kada vis tik blogiau, kai ji tik fizinė, ar kai emocinė? Ir kas abiem atvejais būna kaltas, ir kodėl? Klausimai klausimai, daug vietos pamąstymams.
Tikrai rekomenduoju skaitantiems anglų kalba, o neskaitančių labui labai tikiuosi, kad mūsų leidyklos šią knygą pastebės ir išvers. Intelektuali, šilta, verta dėmesio.
Susitikime instagrame!
