Bet koks gražus knygos viršelis, tiesiog rėkte rėkia, imkit mane į savo pliažinę terbą ir voliokit smėlyje! Tikrai, toks skoningas ir gražus, gerai savo darbą dirba viršelių dizaineriai, jei reikėtų dideliam dideliam knygyne susirasti romaną vasarai, šis tikrai patrauktų dėmesį.
Originalus knygos pavadinimas – The Shark Club – „Ryklių klubas“, man asmeniškai atrodo gerokai tinkamesnis ir daug geriau apibūdina knygą. Bet „Mūzų viešbutis“ skamba daug romantiškiau, ar ne? Mūzų viešbučiu šiame romane vadinamas Meivės močiutės įkurtas literatūrinis viešbutis, kuriame kambariai įrengti rašytojų garbei... ir jos brolio rašomo romano pavadinimas. „Ryklių klubas“ - tai klubas, įsteigtas šešiametės Meivės buvusio sužadėtinio dukrytės.
Meivei, dar paauglei, įkanda ryklys. Nuo tada ji juos įsimyli ir dėl jų aukoja savo galimybes į normalų gyvenimą. Romano pradžioje labai bijojau, kad visa knyga bus vien apie ryklius, tačiau ties viduriu apsidžiaugiau, kad gal viskas bus gerai; bet kaip sako, per anksti negalima džiaugtis...
Jau seniai jokia knyga man nebuvo sukėlusi tiek daug prieštaringų jausmų. Ir pykau, ir mintyse keikiausi ne kartą. Tokia situacija, kai skirtinga perspektyva atsako į daugelį klausimų, jei tik išdrįsti pažvelgti į situaciją iš skirtingų kampų. O kalbu apie tą situaciją, kai dėl tam tikros aistros yra aukojami vieni ar kiti dalykai. BET – aš nekenčiu kraštutinumų. Aš nesuprantu, kaip moteris gali palikti vyrą ir vaikus ir išvažiuoti savanoriškai kariauti rizikuojant gyvybe. Aš JUO LABIAU nesuprantu, kaip tu gali žmogų, meilę, ar ateitį iškeisti į gyvūnus. Man puikiai suprantama, kad tokia yra ekosistema – žuvus rykliams, sutriks tas ekologinis ratas, ir galiausiai mirsime net ir mes... bet man vis tiek buvo nežmoniškai pikta skaityti kaip Meivė pasielgia vienu ar kitu atveju. Tarsi žaistų kitų žmonių jausmais ir net rizikuotų kai kurių iš jų gyvenimais...
Labai nenoriu atskleisti daug siužeto, bet man labai patiko pabaiga. Labai logiška ir labai teisinga tam tikrų žmonių atžvilgiu. Nes kiek gi galima?
Skaičiau vieno asmens atsiliepimą, kuris paminėjo, kad romanas saldus ir vasariškas. Na pradžioje ir aš taip galvojau, o vėliau sukilo visos emocijos, privertė apie labai daug ką susimąstyti... o dar tie rykliai, gi visai jie ne romantiški padarėliai... nelengvos temos aptariamos šiame romane. Ypač iš psichologinės pusės. Toji dalis man ir patiko.
Leidyklos dovana.
