Šią knygutę pasiėmiau nusiteikusi gana skeptiškai, o kai taip nutinka, būna labai gerai. Prieš tai perskaičiau „Vegetarę“ ir dar vis nežinau ar kada apie ją kažką rašysiu... atrodo, norėčiau, bet neturiu ką pasakyti. Grįžtant prie šios knygutės, pakelkit visi rankas, kurie taip pat dievina knygas apie knygas ar knygynus??? Man tiesiog norėjosi kažko labai šilto ir jaukaus.
„Menkiausias įprasto gyvenimo sutrikdymas, jeigu jį priimi, yra nuotykis“.
Žiuljeta gyvena Paryžiuje, dirba nuobodų darbą, kasdien važinėja metro ir stebi žmones, kurie skaito. Netikėtai vieną dieną ji aptinka pačiame Paryžiaus centre paslėptą mažą knygynėlį ir susipažįsta su jo savininku Suleimanu ir jo dukrele. O knygynėlis nėra įprastas mums – jame knygos neparduodamos. Jos atsiranda iš niekur, yra kaupiamos, o vėliau ateina „platintojai“ – žmonės, kurie knygas nuneša tiems, kuriems tuo metu jų labiausiai reikia.
Vos tik Žiuljetai įžengus į šį knygyną supratau, kad istorija bus nestandartinė ir labai jauki. Kažkokio ypatingo siužeto čia nėra, o jei ir yra, nelabai noriu jo atskleisti. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai tikrai jautri ir šilta istorija.
Kalbant apie knygynus ir knygas, Žiuljeta tokia pati kaip ir aš. Aš galiu uostyti, čiupinėti, sklaidyti knygas be galo be krašto. Aš lygiai taip kartais nueinu į knygyną vien dėl kvapo. Ir lygiai taip pat tikiu, kad tinkamu metu pasirinkta (parinkta) knyga gali pakeisti gyvenimą, ar bent jau į jį įpūsti netikėtų, tačiau įstabiai „smegenis pravėdinančių“ vėjų. Sužavėjo knygoje paminėtos kelios koncepcijos apie paliekamas ir sekamas knygas, kuomet žmogus, radęs knygą turi parašyti apie ją atsiliepimą, parašyti kur rado, palikti kitam ir informuoti kur. Arba net ir šio romano veikėjų gyvenimas – stebėti žmones ir suteikti jiems prieigą prie tų knygų, kurių tuo metu jiems reikia.
Gavau šiltą, jaukią istoriją. O žinot, kokia geriausia dalis? Nebanali pabaiga. Tiesiog paprasta. Įtikinama. Bet puikiai tinkanti knygai. Džiugu, kai iš knygų gauni šiek tiek daugiau nei iš pradžių tikiesi.
Ir šiaip, norėčiau tokios pabaigos, kokią gavo Žiuljeta.
Leidyklos dovana.
