Paskutinį kartą šitaip pasikūkčiodama verkiau tik skaitydama Kalnas tarp mūsų ir šios autorės Lakštingalą. Už nervų patampanti. Ir tokia, kokias mėgstu: ir žaismingumo, ir meilės, ir karo, ir fantazijos, istorijos, santykių... tarsi tobulas kokteilis.
Kuomet pradžia pasirodė kiek išplėsta (perskaičius, aišku kodėl, reikėjo atskleisti motinos personažą bei suartinti seseris), tai romano antrą pusę skaičiau iki paryčių... kol pabaigiau.
Pasirinktas labai įdomus pasakojimo būdas - mama jau suaugusioms dukroms seka pasaką. O jai įsibėgėjant sesės suvokia, kad vis tik tai nėra paprasta istorija...
Be motinos pasakos ir dabarties netekčių, dukros priima svarbius sprendimus savo gyvenime, suvokia klaidas, ambicijas, norus, išdrįsta savęs paklausti tų klausimų, į kuriuos sau atsakius, atsiveria akys...
Vienžo, daugiasluoksnis. Stiprus ir emociškai paveikiantis romanas.
Nenoriu atskleisti daugiau detalių, griebkit skaityti patys, nepasigailėsit. Hannah yra mano šių metų atradimas.
Gero skaitymo!
Susitikime instagrame!
