Prieš kelis metus literatūros paskaitoms (literatūrinei analizei, o tai yra visiškai kitas dalykas, nei teksto suvokimas!) skaičiau Barnes kūrinį "Flobero papūga". Pamenu, dėstytoja nustebo dėl mano pasirinkimo ir vėliau sakė, jog analizė pavyko puikiai. Tai buvo prieš kelis metus, o apie ką buvo knyga... nepamenu nors tu ką. Kai pamačiau, jog išleido naują Barnes romaną, užsimaniau. Žinojau, koks KITOKS jo rašymo stilius, tačiau sudomino siužetas.
Taigi, jaunas vaikinas, netrukus tapsiantis rimtu dvidešimtmečiu, įsimyli dvigubai už save vyresnę moterį. Tai dar nebūtų didelė bėda, tačiau Anglijoje klasių sistema veikia ir po šiai dienai, tad visiems netrukus sužinojus apie Polo ir Siuzanos romaną, ji be didesnių paaiškinimų išmetama iš teniso klubo...
Oj kokie vis tik snobai tie anglai. Nors tu ką. Nežinau kodėl, bet visas jų golfas ir arbatėlės... Tokia tradicijų persunkta tauta, kai literatūroje viskas skamba labai prašmatniai ir įdomiai, o gyvenime būtų itin nuobodu!
Alkoholis. Jauno vaikino įsitikinimas, kad gali išgelbėti visiškai nenorintį gelbėtis žmogų. Jaunatviškas maksimalizmas, naivumas, "aš žinau geriau, nei visi" ir "visi čia blogi, ko lenda, aš nieko blogo nepadariau" ir kai užsimerki ir nepastebi, kad viskas griūna, nes tiesiog myli. Iki nukritimo. Ir tas jaunystės naivumas čia neprideda žavesio.
Ir man labai patikusi citata, kuri puikiai apibrėžia knygos esmę. Juk tikrai ne kartą esame matę poras ir pagalvoję, kodėl jie dar vis kartu??? Tai va, čia būtent apie tai:
"Bet niekada nepamirškite, jaunuoli, visi turi savo meilės istoriją. Visi. Tegu ji baigiasi tragedija ar išgaruoja, tegu jos tikrovėje net nebūna, tik vaizduotėje, bet ji tokia pat tikra. O kartais dėl to net tikresnė. Pasitaiko, kad sutinki porą, kur abu sutuoktiniai atrodo mirtinai įsipykę vienas kitam, ir tu negali įsivaizduoti, kas tarp jų bendro ir kodėl jie vis dar gyvena kartu. Bet, pasirodo, ne todėl, kad jie taip įprato, kad laikosi tradicijų ar jiems taip patogiau. O todėl, kad kadaise išgyveno savo meilės istoriją. Kaip ir visi. Ta istorija vienintelė. "
Labai gražiai parašyta ir nuostabiai išversta knyga, malonu skaityti. Nijole Regina Chijeniene, jums visos gėlės!
Ar knyga man patiko? Nežinau. Esmė man aiški, bet Polas erzino. Rašymo stilius žavėjo. Viskas taip pusė per pusę. Ir nenusvėrė man į tą geresnę pusę, nors tu ką.
Leidyklos dovana.
