Visų pirma noriu pagirti viršelį. Man jis toks elementarus ir buitiškas, bet kartu taip traukia akį! Kartais tokie daug geriau, nei perkrauti beskonėmis detalėmis!
Liusė ir Dajana, sakytume, iš pažiūros tradicinės marti ir anyta. Liusė bando įtikti, nori, kad tik anyta ją pamėgtų, o Dajana - šalta ir nepasiekiama, tikra ledo karalienė. Santykiai kliba, o staiga vieną dieną Dajana randama negyva. Visų akys nukrypsta Liusės kryptimi...
Kodėl, jei kažkas miršta knygoje, ją reikia pavadinti trileriu? Juk visiškai ši knyga ne trileris, ypač veiksmui rutuliojantis toliau, įtampos ne daugėja, o sakyčiau, priešingai! Yra be galo daug knygų, kurių pradžioje jau žinome, kad kažkas iš veikėjų pakratė kojas - tikrai ne visi būna trileriai ar detektyvai.
Šiame romane begalės praleistų progų, nepasakytų gražių žodžių ir tiesiog neištiesta pagalbos ranka, kada jos reikėjo. Privertė apie daug ką susimąstyti. Apie tai, koks svarbus yra palaikymas, apie tai, kaip svarbu vienas kito neteisti dėl vieno ar kito pasirinkimo. Ypač jei nežinome, kokia to žmogaus praeitis. O čia visko buvo daug!!
Tai romanas apie žmones, santykius, šeimos paslaptis ir nutylėjimus. Daugiasluoksnis, kokie man ir patinka. Ir tikrai labai maloniai nustebino. Gavau visiškai kitus dalykus, nei tikėjausi. Tarsi įdomi psichologinė studija apie žmogaus praeitį, veiksmus ir jų pasekmes. Galiu išsiplėsti, bet ir šįkart tikrai nenoriu pasakoti apie tai, kaip marti nemėgo anytos, o anyta marčios. Kaip sūnus buvo vienas vienintelis ir nuostabus vaikas. Ir kaip pinigai gali bet ką išvesti iš proto ir priversti daryti nenusakomus dalykus. Patikėkit, knyga nustebins ties daug įvairių aspektų. Ir pabaiga - šimtas balų, viskas logiškai sukrenta į vietas.
Leidyklos dovana.
Leidyklos dovana.
