Kad jau pasiėmiau į rankas trilerį, tai vieną po kito graužiu. Tik va problemų kyla: pasidaro sunkiau mane nustebinti. Buvau skaičiusi atsiliepimų ir apžvalgų, kad BALTO leidžia kitokius trilerius, tad nekantravau ir aš susipažinti su kuriuo nors.
Samanta yra teisybės ieškotoja. Interneto platybėse aptinka netikėtas temas apie myriop nuteistą kalinį. Denisas jau dvidešimtį sėdi kalėjime už žiaurų mergaitės nužudymą, tačiau visuomenė yra susiskaldžiusi į dvi puses: vieni tiki jo kalte ir laukia nuosprendžio įvykdymo, kiti yra nusiteikę priešingai ir ryžtasi teisybės paieškoms. Samanta, nustebindama pati save, Denisui parašo laišką ir tarp jų užsimezga ryšys... visai netrukus ji išvyksta iš Anglijos į Ameriką, kur susituokia su Denisu ir padeda jam morališkai, o tuo tarpu – byloje lemtingas posūkis. Denisas išeina į laisvę ir pradeda savo gyvenimą iš naujo. Su nauja žmona.
Oj... kai jau perskaičiau knygą vis pagalvoju apie pavadinimą. Kodėl jis toks? Nesupratau iki šiol. Trileris irgi kitoks, viskas kaip ir labai paprasta ir elementaru iš pradžių. Tuomet kyla įtampa nuo jo išėjimo iš kalėjimo, ir rašytoja įdomiai viską sukurpia: kuriamas „atpirkimo ožio“ portretas, ir taip visą knygą. Bet man tas ir kliuvo – vis mąsčiau, kad čia bandomas klaidinti skaitytojas. Denisas mėginamas parodyti iš geros pusės, nes... tiesiog, juk negali būti visuomenė susiskaldžius dėl nieko. Tuomet ties kažkuria trilerio vieta aš pradėjau galvoti, kad čia ir žmonos, Samantos, gali būti kur nors prikišti nagai ir paaiškės kažkas visai svarbaus iš praeities. Paprastai tariant – skaitydama vis kūriau sau galvoje papildomus scenarijus, kurie, tarsi laistomi geriausiomis trąšomis, puikiai vešėjo.
Romane ir vėl veikė socialiniai tinklai, media, viskas buvo pateikiama intriguojančiai, įdomiai – skaitai, ir atrodo, matai, kas akivaizdu, bet ir vėl mums numetama kokia detalė, ar pasakomas koks žodis, ir abejoji...
Žvelgiant iš psichologinės pusės – juk kaip sunku turėtų būti žmogui, išėjusiam iš kalėjimo po dvidešimties metų, kai turėjai neišeiti gyvas? Kaip integruotis? Kaip? O kas turi suktis moters galvoje, kad susituoktų, su tuo, kas yra manoma, išniekino ir nužudė jaunutę mergaitę? Naivumas? Meilė? Tikėjimas? Bet juk ji nė nebuvo jo mačiusi realiai. Nesuvokiama. Šiurpu.
Gerai susukta, nors aš beveik nuo pačios pradžios jaučiau, kas čia kaltas ir kodėl. Moteriška nuojauta? Gal atkreipiu dėmesį į kitus dalykus, nei atkreiptų kiti? Nežinau atsakymo, ir nors kelissyk buvau priversta šiek tiek savimi suabejoti, vis tik pradiniai mano spėjimai pasitvirtino. Bet nebūtinai čia reikėjo tos nuostabos, užteko ir nestandartinio siužeto su labai keista pradžia.
