O kokia drama! O kiek maišalynės! O kokie visi veikėjai intrigantai, buvo labai netikėta. Trilerius mėgstu labiau nei detektyvus, bet šį buvau mačiusi ne viename sąraše ir daug visokių gerų atsiliepimų girdėjau. O galų gale, kada geriausia skaityti vasarišką atostogų romaną, jei nei vasarą?
Tobula sala, beveik utopija, visi labai turtingi, visi gali sau leisti bet ką. Netrukus po Liepos ketvirtosios šventės turi įvykti milijonieriaus Bendžio ir protingos zoologės Selestės vestuvės. Tačiau naktį prieš vestuves įvyksta nelaimė - būsima nuotaka paryčiais randa negyvą savo vyriausiąja pamėgę Merit...
Ir tada prasideda! Paslaptys kyla į paviršių šviesos greičiu, o jų turi kiekvienas veikėjas. Aš stebiuosi, kad taip net įmanoma. Visi su visais susiję, visi vieni su kitais miega. Visada skaitydama tokias knygas ar žiūrėdama filmus pagalvoju, kad realybėje taip nebūna. Ir tada suprantu, kaip aš klystu! Būna, tik gal sudėliota ne tokiame mažame laiko tarpe, kokį aprėpia romanas ar filmas... Arba tiesiog toks įspūdis susidaro dėl to, kad pažiūrėt filmą apie visą žmogaus gyvenimą trunka nuo 2 iki 3 valandų, o nugyventi prireikia... viso gyvenimo. Tad meilužiai, intrigos, santykių peripetijos, baisios ligos ir neištikimybės - jos vyksta, yra, egzistuoja. Tik kai sumeta į vieną katilą, gali pasirodyti kaip bomba!
Pradžioje buvo klaidu, labai daug veikėjų, labai daug veiksmo, daug visokių įvykių, pletkų ir intrigų. Bet atostogoms ar norint pailsėti nuo kokios emociškai sunkios literatūros - pats tas. Man skaitėsi lengvai, tačiau romanas didelės apimties ir gerai, kad kartais buvo tam tikri dalykai pakartojami, primenami skaitytojui, nes kitaip buvo galima greitai pasiklysti romano vingiuose.
Vasara, kokteiliukai, balius, daug dramos ir isterijos - net pati žmogžudystė nublanksta. Pabaigoje net kilo mintis, kad vis tik kiek mažai mes galime sukontroliuoti, sužiūrėti ar numatyti. Jei būtų kitaip, gyvenimas būtų žymiai nuobodesnis.
Leidyklos dovana.
