Knygą gavau dovanų iš pačios rašytojos ir vis atidėliojau jos skaitymą, nes žinojau, kad čia bus meilė seilė su laiminga pabaiga. Nesu itin didelė tokių knygų mėgėja, tačiau kartais jos puikiai padeda, kai užpuola neskaitadieniai ir reikia iš jų išbristi.
Draugės Tomos įkalbėta Emilija sutinka nueiti į aklą pasimatymą. Viskas susimaišo, kortos sukrenta kiek ne pagal planą ir Emilija pameta galvą visai dėl kito vyro. Eduardas žavus, galantiškas, supurto Emilijos pasaulį. Po kartu praleistos nakties, deja, Eduardas dingsta kaip į vandenį...
Uch kiek dramos. Kiek čia visko buvo. Ir kaip saldu. Kažkodėl akyse stovėjo scenos iš „Moterys meluoja geriau“, esu prieš dešimtmetį mačius kažkiek. Sodyba, kažkas pykstasi, kažkas su ginklu įbėga, rėkia. Visi nesikalba arba kažką slepia. Santykius aiškinasi sugedusio telefono principu.
Širdelė vis tiek džiaugėsi dėl kai kurių veikėjų, o aš tik žmogus, ir visai nemaža romantikė. Patiko, kad pasakojama buvo iš daug skirtingų perspektyvų, manau, jog reikia mokėti sudėlioti taip, kad jaustum skirtumą tarp pasakotojų. Čia tai jutau, autorei pavyko sukurti skirtingus balsus.
Geras filtras tarp sunkesnių skaitinių. Poros valandų pabėgimas nuo realaus, į rožinių akinių ir naivių veikėjų pasaulį. Bet aš pailsėjau, o to man ir reikėjo.
Leidyklos dovana.
