AMERIKOS PURVAS - Jeanine Cummins

Šiandien tai populiariausia knyga Lietuvoje. Manyčiau. Ir ne todėl, kad ji butų labai gera, ar kad pamokanti, ar kad ją perskaičius jūsų gyvenime nušvis vaivorykštės, ims lekioti vienaragiai ir aplink visi šypsosis. Na ne dėl to ji tokia populiari. Vis tik jos populiarumas išaugo dėl to, jog būtent baltoji moteris parašė knygą apie Meksikos problemas. Aš iš pradžių nesupratau, kodėl kažkas negali rašyti apie dalykus, kurių patys nėra patyrę? Colleen McCullough parašė puikią knygą apie vergiją, nors nei vergė buvo, nei yra juodaodė. Arba kaip čia galėjo rašyti turbūt 95 procentai autorių, rašiusių knygas apie karą, kai jame patys nedalyvavo, nes tiesiog turėjo laimės gimti vėliau? Tačiau po kurio laiko aš supratau, jog problema glūdi kitur.

Kiek teko skaityti straipsnių, žiūrėti interviu ir domėtis plačiau, visas šaršalas kilo dėl to, jog amerikietė parašė knygą apie Meksikos problemas ir BOOM, ji populiarumo viršūnėje, nors kalba tikrai ne apie sau artimus dalykus. Pyktis kito dėl to, jog patiems Lotynų Amerikos autoriams tokio BOOM tiesiog nebūna. Jiems durys leidybos pasaulyje taip lengvai neatveriamos, nors, tikėtina, jog jie ir papasakotų viską tiksliau, o ne tik tai, ką išvydo nuvykę prie sienos. Ne tik tai, ką būtų išgirdę iš kitų pasakojimų. Būtent čia atsiranda dvigubų standartų ir baltųjų privilegijos klausimas.

Tačiau taip veikia pasaulis. Paimsiu pavyzdį iš kitos srities. Pavyzdžiui, mes turime nuostabių atlikėjų, kurie kuria itin kokybišką, gerą muziką, pasaulinio lygio, niekuo nenusileidžiančią Amerikos muzikos pramonės produktui... tačiau be Lietuvos, na gal dar vienos kitos šalies, niekas apie mūsų dainas nesužino. Nes mes esame per maži ir turime per mažai galios. Primenu – tai tik mano nuomonė, ir manau, kad panaši problema yra ir su Lotynų Amerikos rašytojais. Jie neturi tiek galimybių. Jiems durys taip lengvai neatveriamos, tačiau baltaodei parašius apie tas pačias problemas, visi staiga ima apie tai kalbėti. Lyg tų problemų iki pasirodant „Amerikos purvui“ nebūtų buvę.

Taigi, apie ką ši knyga, sukėlusi tokias audras literatūros pasaulyje?

Apie moterį, vardu Lidija, kuri su vyru augina sūnelį Luką ir gyvena iš pažiūros ramų gyvenimą Akapulke. Tačiau tokio gyvenimo ten negali būti, nes vyksta gaujų karai, pjaustomos galvos, žudomi žmonės... vieną dieną žudynės įvyksta ir Lidijos kieme – įsiveržia gauja ir išžudo visą jos šeimą. Viskas dėl ko? Nes jos vyras Sebastianas, žurnalistas, kapstėsi po vienos iš gaujų vadeivos gyvenimą. Tačiau tai dar ne viskas. Lidija puikiai pažįsta Chavjerą, tos vadeivos šulą, bosą, ir suvokia, jog jai reikia bėgti. Taigi ji su sūneliu bėga. Tiesiog visą knygą bėga.
⠀⠀
Tas bėgimas mane vietomis erzino. Neįtikino. Nežinau kodėl, bet kažkaip viskas nesusidėliojo į vietas taip, kad sakyčiau, aha, suprantu, viskas gerai. Nėra traukinio – panika. Kodėl tiesiog neiti? Gal čia jau mano asmeninis požiūris, gal nesurišau galų, jog Lidija buvo ne viena, o su sūneliu, tačiau tas sūnus juk buvo toks stiprus! Būtų ėjęs. Daugelis sprendimų, Lidijos sprendimų šiame romane mane šokiruodavo ir vis neįtikindavo iki galo, tačiau niekaip negalėjau knygos padėti šalin. Buvau beveik tikra, kad viskas taip ir pasibaigs, kaip pasibaigė, tačiau perskaičiusi likau suglumusi.

Koks turi būti žmogus, kad negalėtume jo vadinti žmogumi? Ir kodėl, pati Lidija užtruko taip ilgai, kad surištų galus apie Chavjerą? Jei romane nebūtų šios linijos, mano nuomone, jis būtų netekęs viso cinkelio, motyvų. Būtų namas be pamatų, tad autorės pasirinkimas atskleisti jų praeitį man tiko ir patiko. Apie tai buvo kur kas įdomiau skaityti nei apie dabartį, kuomet Lidija su Luka bėgo. Ir dar bėgo. Iš šokinėjo ant traukinių ir nuo jų.

Tokios knygos skatina mąstyti. Pagalvoti ne tik apie tai, kas yra rašoma, bet ir kodėl. Padiskutuoti, kodėl kyla audros ten, kur atrodytų, viskas aišku, tačiau tik po kurio laiko supranti, kad na gal ne. Kad viskas čia paslėpta po kur daug daugiau sluoksnių, ir skaitytojui tenka juos visus vieną po kito atidenginėti. Ar romanas mane įtraukė? Be abejo. Ar rekomenduoju jį skaityti? Žinoma. Ne literatūrinis stebuklas, tačiau tema tokia, apie kurią norisi sužinoti daugiau.