Esu nustebusi dėl to, kokia populiari ši knyga užsienyje, ir kokie prasti atsiliepimai apie ją sklando čia. Būtent dėl tų prastų nuomonių ir atidėliojau romano skaitymą, tačiau mano nuomonė apie knygą kiek kitokia. Ir aš čia radau daugiau gero nei blogo.
Tai pasakojimas apie sutuoktinių porą, kuri nusprendžia paįvairinti savo gyvenimą žudant moteris ir vėliau dangstant savo nusikaltimus, bėgant nuo teisėsaugos ir tuo mėgaujantis.
Visų pirma, kaip keista, jog visiškai piktybiniai ir siaubingi veikėjai kažkodėl buvo tokie įdomūs. Skaičiau ir negalėjau patikėti - daro labai blogus dalykus, o tu ne kraupsti, o tiesiog lauki kas bus toliau, kad tik sužinoti kaip ir kas. Ar pavyks? Ar išsisuks?
Žinoma, su šia knyga nutiko tai, ką aš sunkiai autoriams atleidžiu - numaniau ir nujaučiau esmę jau ties istorijos viduriu. Tačiau rašytojos sukurta porelė - oho. Čia labai tinka posakis, kai atitiko kirvis kotą. Visomis prasmėmis. Susipažįsti, pabendrauji, ir nutari, kad aj, einam dėl smagumo pažudykim žmones.
O įdomiausia buvo toji dalis, kurioje buvo įtraukti vaikai, kuomet sūnus galvojo viena ir darė kita, mergaitei tėvų veiksmai darė įtaką (arba ne, nes apgavo ir mane, tik nelabai galiu atskleisti). Visą knygą aš šiurpau. Bet juk tokia ir buvo idėja. Ir man visai patiko, kad blogi veikėjai ir yra blogi veikėjai, jokia fėja krikštamotė lazdele nepamoja ir tėvas neima elgtis kaip moralus ir visus mylintis šeimos narys.
Tikrai kitoks trileris. Jei skaitote jų nedaug, esmė neturėtų paaiškėti greitai, tad nuobodu nebus. Man bet kuriuo atveju nebuvo, skaičiau važiuodama į darbą, darbe, po jo ir dar stotelėse sieneles ramsčiau, nes labai reikėjo išsiaiškinti, kaip viskas pasibaigs.
Leidyklos dovana.
⠀
Susitikime instagrame!
