RAGAUTOJOS - Rosella Postorino

Kartais labai sunku nepasiklysti tarp daugybės, tiesiog galybės knygų apie Antrąjį pasaulinį karą. Vienos iš jų rašomos, pripažinkime, dėl pinigų ir populiarumo - tema ant bangos, kodėl jos nepakapsčius? Kitos rašomos, nes vėlgi, kažkas turi apie tai kalbėti, ir yra trečios, tokios kaip ši - perlai, dėl kurių labai džiaugiuosi. Pasakysiu paprastai - gaila, kad gavusi knygą dar ir netrumpai atidėliojau jos skaitymą. Ir esu tikra, kad ne visiems ji patiks, nes dauguma skaitytojų tiesiog jau yra persisotinę knygų apie karą.

Apie ką ši knyga? Knyga pasakoja apie jauną moterį, vardu Rosa, kurios vyras iškeliauja į frontą, o aplinkybės ją nutrenkia į Rytų Prūsiją, kur ji apsistoja pas savo uošvius. Vieną dieną į namus pasibeldžia Hitlerio parankiniai ir paskelbia, kad ji buvo išrinkta tarnauti Hitleriui. Rosa ir dar 11 moterų kiekvieną dieną vykstą į Vilko irštvą ir ten ragauja jo maistą, nes fiureris bijo, kad jį gali nunuodyti.

Kaip gyventi, kaip gyventi ir žinoti, kad kiekvienas kąsnis gali būti paskutinis? Kaip tarnauti monstrui, rizikuojant savo gyvybe? Skaičiau, stebėjausi ir negalėjau patikėti. Tačiau ar jos turėjo pasirinkimą? Visas romanas persmelktas baime. Bet ne tik ja. Čia rasite ir daug aistros, emocijų, kurios atsiranda atvelkamos aplinkybių. Ir kaip tada elgtis, kai supranti, kad giliau jau nebeskęsi? Draugauji su priešu, bandai išgelbėti monstro gyvybę ir jį apsaugoti. Kaip gyventi, ir koks pakrikęs turi būti tavo moralės kompasas. Ne man smerkti, aš karo metais negyvenau, ir nežinau kaip elgčiausi vienu ar kitu atveju, bet čia… čia aš buvau priversta perkratyti savo laimės ir meilės suvokimą, nes Rosa siautėjo.

Romane radau begales gražių minčių apie gyvenimą, prasmę, pasirinkimus, arba gyvenimą be tokių. Apie carpe diem, kaip gi kitaip, kai nežinai, ar sulauksi kitos dienos. Man patiko ir tai, kad romane išgirdome apie mažiau girdėtą istoriją, arba tiksliau, apie tai nebuvo kalbama iki 2013 metų, kol prakalbo vienintelė po karo gyva likusi Hitlerio ragautoja.

Mane sužavėjo ir pats tekstas, gražiai parašyta knyga, jaučiasi tas aukso viduriukas, kai rašyta ir paprastai, tačiau tekstas malonus skaityti, mėgavausi juo, buvo įdomu, kas bus toliau. Tikrai patiko ir romano pabaiga. Viskas susidėliojo, mano nuomone, teisingai ir nebuvo žaidžiama skaitytojo emocijomis, kas tapo didžiuliu šio romano privalumu.

Susitikime instagrame!