LAUKSIU TAVĘS PARYŽIUJE - Sarah Jio

Po automobilio avarijos pabudusi Karolina nebepamena nieko - nei koks jos vardas, nei kas ji tokia. Parėjusi į jai svetimus ir tarsi naujus namus jauna moteris ima kuistis, ieškoti priminimų, paslėptų tarp daiktų, tačiau atranda visai ką kita. Karolina atkapsto senus laiškus, rašytus moters vardu Selina…

... o štai Selina gyveno Paryžiuje Antrojo pasaulinio karo metais ir kartu su tėvu prižiūrėjo gėlių parduotuvėlę ir augino dukrelę Kozi. Kol vieną dieną jauna moteris patraukia įtakingo SS karininko dėmesį.⠀

Daug kartų matytas ir girdėtas siužetas, tačiau knyga man labai patiko, nors jau esu persivalgiusi romanų, kurie pasakojami dviem laikotarpiais, o žydų persekiojimas irgi tapo ta tema, kuri retai kada man suvirpina širdį. Ir ne dėl jautrumo trūkumo, tiesiog ši tema dabar madinga, ir vienas iš trijų romanų būtinai pasakos apie žydus. ⠀

Tad kodėl ėmiau skaityti šią? Nes man patinka ši autorė. Ji moka labai paprastai papasakoti jautrius ir žmogiškus dalykus - suvirpinti širdį, priverčia ir ašarą nubraukti. Šis romanas buvo toks, kai negali nereaguoti. Kai negali nedrebėti kartu su Selina, ir nesijaudinti dėl kiekvieno žingsnio už durų. Ir skaitydama tokį romaną kaskart susimąstau, kodėl tokiu sudėtingu laiku tip stipriai visada nukenčia moterys? ⠀

Ir tikrai neslėpsiu, romanai, kurių veiksmas vyksta Paryžiuje man itin patinka, mane žavi jų kultūra, kavinukės, iš rankinių kyšantys batonai ir dugne dunksantys alyvuogių aliejaus bei vyno buteliai. Paryžiečiai iš tiesų visais laikais gyvena kitaip nei mes, nors žmonės tokie patys, paprasti, tačiau maisto, pramogų ir bendravimo kultūra nemažai skiriasi.⠀

Karolinos istorija niekuo nenusileido Selinos patirtims, tačiau jos istorija buvo labiau nuspėjama, tam tikrus dalykus įžvelgiau gana anksti ir skaitydama laukiau patvirtinimo. Nepaisant to, man buvo įdomu.⠀

Tai romanas apie skaudžias patirtis, praradimą, atleidimą ir moterų stiprybę.