PASKUTINĖ PONIA PERIŠ – Liv Constantine

Buitiniai trileriai yra būtent tie, kuriuos į rankas imu nedrąsiausiai, nes negaliu pakęsti smurto, esu per jautri kito žmogaus kančiai. Tokios istorijos mane paveikia kiek per stipriai, paskui ilgai mintyse plaukioja skaitymo metu susikurti vaizdai. Tačiau kai kurias iš jų vis tiek noriu perskaityti, nes kažkas prieš paimant į rankas labai sudomina. Šiuo atveju tai buvo faktas, jog šį trilerį parašė seserų duetas. Ir dar ne bet kaip, o per atstumą video skambučių ir begalės elektroninių laiškų pagalba. Nes iš pirmo žvilgsnio knyga manęs nė nesudomino. Dabar esu patenkinta, kad vis tik jos užsimaniau.⠀

Amber užkniso jos ramus nuobodus gyvenimas, tad ji nutarė papramogauti, ir tuo pačiu susikurti sau geresnes sąlygas. Amber susirado šeimą, idealią šeimą su išvaizdžiu ir turtingu vyru bei jo tobula žmona Dafne. O koks jos planas? Paprastas. Užimti Dafnės vietą ir tapti Džeksono meile, žmona, meiluže. Moteris ryžtingai imasi plano. O tada? Nori? Bus.⠀

Retai kada knygose sutinku tokius šlykščius personažus, kokia buvo Amber. Šlykšti gyvatė, veikanti kaip tobulai prisuktas ir suderintas šveicariškas laikrodis, moteris, už visus esanti jau keliaisi žingsniais priekyje. Šlykštėjausi, pykau, baisėjausi. Tiesiog trūksta žodžių apibūdinti tam, kaip jaučiausi skaitydama apie tai, kaip Amber buvo užsivedusi pasiekti savo.⠀

O tada romanas persivertė į kitą pusę. Ar buvau šokiruota? Nelabai, nujaučiau, kad kažkoks kabliukas bus. Viskas ėmė dėliotis į savo vietas, net ėmiau numanyti ir kuo viskas gali pabaigti. Ir tai netrukdė mėgautis knyga – netgi priešingai, pagavo azartas – ar tikrai viskas pasibaigs taip, kaip aš manau?

Ir dar viena knyga, kurią sunkiai beapsiverčia liežuvis pavadinti trileriu. Niekaip. Drama? Taip. Daug įtampos? Jos čia netrūko, tačiau man čia labiau romanas apie tai, jog ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jog daug dalykų taip ir nepalieka uždarų namų sienų ir niekad neiškyla į paviršių, o būtent taip ir sukuriamas klaidingas tobulumo įspūdis.

Patiko, įbaugino, privertė mąstyti. Norisi ir diskutuoti apie tai, ar teisinga pabaiga. Mėgstu, kai istorija palieka didelę moralinę dilemą pabaigoje, kuomet galvoje vienas po kito kyla moraliniai klausimai ir supranti, kad visi galimi variantai nėra geri.

Leidyklos dovana.

Susitikime instagrame!