Visi mane nors kiek geriau pažįstantys žmonės žino - nemėgstu poezijos. Nepatinka man kapstytis tarp eilučių ir bandyti ieškoti paslėptų prasmių, kai, mano nuomone, dažnai tokių ten net nėra; nors kitų žmonių nuomone gali atrodyti, jog yra apsčiai. Ypač nemėgstu moderniosios poezijos, kai ir rimą ir ritmą autoriai tarsi pamiršę. Bet čia skonio reikalas, kas vienam gražu, kitą vemt vers. Kodėl kalbu apie poeziją? Nes ji yra milžiniška šios knygos dalis. Ir? Ir mano nuomone, poezija šią knygą patobulino, pagerino, papildė, ir aš - nemėgstanti poezijos - įsimylėjau Yeats’o eilėraščius. ⠀
Enė - talentinga amerikietė, kuri išvyksta į Airiją išbarstyti senelio pelenų, nes ten slypi jos ir jo šaknys. Gilo ežere pelenus pavėjui paleidusi Enė pasimeta, atsiduria rūke, kuris jauną moterį perkelia laiku. Ten ji susipažįsta su savo seneliu, kuris tuomet dar tik vaikas, o 1921 metų Airija - pavojinga šalis, kurioje vyksta neramumai, revoliucijos ir artėja pilietinis karas. Apsivertęs Enės gyvenimas atneša jai ne tik didelius pokyčius, bet ir meilę. Tik ar įmanoma kažką kurti, kai žmones skiria šimtmetis?⠀
Perskaičiusi šį romaną nemažai skaitinėjau apie Airijos istoriją. Pamenu, šalityros paskaitose labai daug kalbėjome apie Didžiąją Britaniją, o štai Airija, nors ir tokia didelė jos praeities dalis, dažnai lieka nepaliesta. Daug ko nežinojau. Net nenumaniau, kad airiai visais laikais buvo taip engiami dėl religijos, kad taip stipriai skiriasi jų politinės pažiūros, kad tarp jų tokie ryškūs kultūriniai skirtumai. Ši knyga man suteikė daug žinių, ne tik malonumo. O to aš dažnai pasiilgstu grožinėje literatūroje, paprasčiausio malonumo ir žinių balanso. Ir gal pati save nustebinsiu pasakydama, tačiau būtent istorija, faktai, poezija ir įvykiai, kuriais remtasi man patiko labiau nei pats romano siužetas. Daug labiau jaudinausi dėl sukilimo dalyvių, nei Enės.
Ir dar noriu grįžti prie poezijos, nes tai, kaip autorė ją panaudojo, yra genealu. Kiekvienas skyrius prasidėjo nuo posmo ar kelių, o jie buvo puikiai parinkti ir padėjo išpildyti istoriją. ⠀
O pats romanas… jaukus, šiltas, kiek painokas - man prireikė laiko iki galo susigaudyti kaip ir kodėl yra susiję kai kurie veikėjai. Bet ar iš tiesų gali stebėtis tokiais dalykais, kai žmogus keliauja laiku? Ir galiu drąsiai pasakyti, kad knyga turėtų patikti net ir tiems aršiausiems fantastikos nemėgėjams, nes čia ji tiesiog nejuntama. ⠀
Ši knyga graži, paini, kupina istorijos ir labai šiltų veikėjų. Nepaisant viso to, man kruopos kitos iki tobulumo trūko, o kai ko buvo per daug. Bet ir vėl, kas Gretutei nepatinka, galimai tiks Onutei.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
