Rašau apie šią knygą sausio menesį ir visai nesijaučiu kalta, nes iš to, kokia baltuma už lango, matau, kad žiema nė neplanuoja trauktis iš mūsų gyvenimo. Tad geriau vėliau nei niekada.
Vieną gruodžio dieną Lori pro autobuso langą pamato stotelėje sėdintį vaikiną, jų žvilgsniai susitinka ir nuo tada Lori negali jo pamiršti. Mergina ieško vaikino visame Londone, nes vos vieno žvilgsnio pakako, kad ji pamestų dėl jo galvą. Iki tos dienos, kol jos kambariokė, geriausia draugė parsiveda namo tobulą vaikiną, savo būsimą vyrą. Taip, tai tas pats vaikinas, dėl kurio sielą velniui parduotų Lori. Tik ar jis ją pamena?
Visas romanas pasakoja apie trijulės kartu leidžiamas dienas, jų pakilimus ir nuosmukius. Kaip sunku turėtų būti Lori matyti savo geriausią draugę su savo gyvenimo meile Džeku? O ir draugei negali prasitarti, jog čia TAS. Gyveni, metai bėga, ir tada imi geriau suvokti tokius dalykus, kaip kad neišvengiamybė, likimas. Dalykai, kurie įvyks taip, kaip turėtų, o ne kaip mes kartais norėtume. O tada tenka rinktis - atskleisti kortas, ar ir toliau apsimetinėti, kad yra priešingai.
Tai visu šimtu procentų yra tas romanas, kuriame veikėjai nesikalba, ir ant to pastatomas visas siužetas. Aš nesakysiu draugei, kad čia TAS. Aš nesakysiu sužadėtinei, kad myliu jos draugę… Ir taip toliau ir panašiai. Tačiau skaitant nelabai gali ką nors smerkti, nes tokie jau mes žmonės esame, su savo ydomis. Patraukti per dantį dėl švaistomo brangaus laiko - žinoma. Dešimt metų. Dešimt. Tai romantinė knyga, visiškai tradicinė romantinė knyga, kurios siužeto vingius pamatai dar prieš priartėjant link posūkio, tačiau vis tiek nori skaityti toliau, nes patinka istorija. Nes veikėjai mieli ir dėl jų graudiniesi, su jais džiaugiesi, verki ar juos mintyse skatini žengti vieną ar kitą žingsnį.
Be to, drąsiai galima skaityti ne tik gruodį, nes tai tikrai nėra kalėdinė knyga, o tiesiog nepaprastai šilta, graži romantinė istorija tokioms vištoms kaip aš, kurios dėl gražios istorijos ašaromis sulaisto puslapius.
Susitikime instagrame!
