LEDO RŪMAS - Tarjei Vesaas

Tai metaforiškas pasakojimas apie dvi mergaites, kurios užmezga labai keistą, trapų ir žodžiais nenusakomą ryšį. Vieną norvegiškos žiemos rytą Unė patraukia kitu keliu, nei eitų į mokyklą ir nukeliauja iki ledu padengto krioklio, kurį vietiniai vadina Ledo rūmu. Ir nebegrįžta, o štai kaip kad Unę įkalina krioklys, tokia pat į savo minčių spąstus įsprausta jaučiasi ir Sisė. Pažadas sau, kaltė, nežinia, visa tai kankina mergaitę.

Šioji maža knygutė - puikios prozos pavyzdys. Autorius nedaugžodžiauja, kartais ir gana aštriai nukerta, tačiau tekstas vis tiek lieka sodrus ir poetiškas. Trumpuose skyreliuose, neilguose sakiniuose ir dar trumpesnėje mergaičių draugystėje slypi tiek daug skausmo, tiek daug emocijų, atradimų, savęs paieškų tokiame klaidžiame ir sudėtingame mūsų pasaulyje, kai daug kam dar vis yra nedrąsu pripažinti sau: aš esu toks, koks esu. Aš jaučiu tai, ką jaučiu.

Tai romanas apie draugystę, daugiau nei apie draugystę, tačiau niekas neįvardijama ir nepavadinama tikraisiais vardais, o to ir nereikia. Čia gerokai daugiau skaitymo tarp eilučių, nei skaitymo pažodžiui. Tai lėtas kūrinys, kūrinys, kuriame kiekvienas ledo krislas turi savo vietą ir laiką. Kur gamta yra lygiai toks pats svarbus veikėjas kaip ir žmogus. Tai romanas apie atleidimą, paleidimą, mokėjimą gyventi toliau. Apie norą gyventi toliau, nors esi nežinioje.

Ir nors knyga manęs neįtikino šimtu procentų, tačiau mane sužavėjo ir išgąsdino Unės klajonės po ledo rūmą… tarsi sapnas, tarsi kažkas iš magijos pasaulio, tarsi pasaka… vien dėl to skyriaus buvo verta skaityti šią knygą. Ir kiek ten visko tose Rūmo menėse, kiek ten jausmų, spalvų, ramybės ir panikos. Skaičiau ir žavėjausi rašytojo išmone ir gebėjimu taip įtaigiai aprašyti mažos mergaitės jausmų kreivę, kuri tai kilo, tai leidosi valdoma baimės.

Tai yra tas romanas, kurį perskaičius dar ilgai galvoje suksis susikurti vaizdai. Man paliko daugiau klausimų nei atsakymų, ir manęs tai netenkino, tačiau žinau, kad yra daug žmonių, kuriems patiks ir pabaiga. Tačiau jei ne ji, knyga išties kitokia, išskirtinė ir manau, kad Ledo rūmo nepamiršiu ilgai.

Susitikime instagrame!